Kanados automobilių dalių gamintojo „Magna“ ir Rusijos taupomojo
banko „Sberbank“ siūlymas įsigyti dalį bendrovėje „Opel“, „General
Motors“ (GM) padalinyje Europoje, - yra labiausiai neatidėliojamas
klausimams abiem šalims.
Aplankyti savo rezidenciją pietiniame Rusijos kurorte D.Medvedevas
pakvietė A.Merkel per savo vizitą į Miuncheną liepos viduryje.
„Aš pakviečiau federalinę kanclerę aplankyti Rusiją rugpjūtį,
pabūti pas mus prie jūros, Sočyje, galbūt pasivaikščioti kalnuose“, -
sakė tada D.Medvedevas.
Kviesdamas A.Merkel jau trečiąjį kartą šiais metais apsilankyti Rusijoje, D.Medvedevas demonstruoja Maskvos ir Berlyno politinių ir ekonominių ryšių bendrumą.
Vokietija ilgai buvo didžiausia Rusijos prekybos partnerė Europoje
- 2008 metais prekių apyvarta pasiekė rekordinį lygį - 67,2 mlrd.
dolerių, bet kilus pasaulinei ekonomikos krizei per pirmus penkis 2009
metų mėnesius šis skaičius sumažėjo per pusę, ir Vokietija užleido
Kinijai pirmąją vietą prekyboje su Rusija.
Rusijos lyderiai sako, jog pasaulinė krizė suteikia gerą galimybę
peržiūrėti dvišalės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo struktūrą
A.Merkel parėmė „Magna“ ir Taupomojo banko siūlymą pirkti dalį
„Opel“, atmesdama konkurencinį Belgijos bendrovės „RHJ International“
siūlymą.
Ketvirtadienį „Magna“ vadovas Siegfriedas Wolfas sakė, kad iš principo susitarta su GM dėl „Opel“ 55 proc. dalies pirkimo. Tačiau vėliau GM atstovas pareiškė, kad sprendimas kol
kas nepriimtas.
Kremliaus atstovas sakė, kad numatoma išsamiai apsvarstyti
sąlygas, kuriomis „Magna“ ir Taupomojo banko konsorciumas galės
Vokietijai ir Rusijai naudingai nupirkti „Opel“ aktyvų.
MIKROELEKTRONIKA IR LAIVŲ STATYBA
D.Medvedevas ir A.Merkel, kaip tikimasi, apsvarstys, kaip sekasi
ieškoti Rusijos investuotojų, kurie padėtų nukentėjusioms bendrovėms,
tokioms kaip integralinių schemų gamintojai „Qimonda“ ir penktajai
didžiausiai Vokietijoje laivų statybos įmonei „Wadan“, pranešė
šaltinis Kremliuje.
„Qimonda“, kurioje dirba 12 tūkst. žmonių, nukentėjo šiemet kritus
lustų kainoms. Mėginimai gauti valstybės paramą žlugo. Bendrovė
kontrolinį paketą turi „Infineon“.
„Infineon“ bendraturte gali tapti Rusijos grupė „AFK Sistema“,
pranešė penktadienį „Kommersant“, remdamasis šaltiniu, žinančiu, kaip
vyko derybos artėjant aukščiausio lygio susitikimui.
„Sistema“ atsisakė pateikti laikraščiui komentarų.
„Wadan“ priklauso Rusijos investuotojui Andrejui Burlakovui, kuris
ieško būdų, kaip išgelbėti nemokią bendrovę.
D.Medvedevo vizito į Vokietiją liepą išvakarėse A.Burlakovo
atstovas sakė, kad Rusijos metalurgijos milžinė „Norilskij nikel“
tikriausiai užsisakys 10 laivų ir naftos ir dujų platformų jūroje.
„Norilskij nikel“ paneigė šią informaciją.
Kremliaus atstovas sakė, kad Rusija turi didelių planų įsigyti
dalis Vokietijos bendrovėse.
Vokietija yra ambicingo Rusijos projekto „Nord Stream“ partnerė.
Šio projekto tikslas - dujas iš Sibiro tiekti į Europą vamzdžiu, kuris
eis Baltijos jūros dugnu.
Maskva nori, kad Vokietija aktyviau remtų projektą, nes kai kurios
Europos valstybės nuogąstauja, jog jis gali padaryti žalos Baltijos
jūrai ir ir padidinti Kremliaus įtaką aprūpinant europiečius
energetikos ištekliais.
Taip pat, jo žiniomis, D.Medvedevas ir A.Merkel aptars praktinio
bendradarbiavimo pasaulinės ir regioninės politikos klausimais
perspektyvas.
„Atskirai bus nagrinėjamos tokios temos kaip siūlymas sudaryti
Europos saugumo sutartį, taip pat kaip rengiama teigiama Rusijos ir
NATO dialogo darbotvarkė“, - pranešė jis.
„Nuodugnus dialogas aprėpia aktualias nusiginklavimo ir ginkluotės
kontrolės problemas, strateginio stabilumo palaikymo, Įprastinių
ginkluotųjų pajėgų Europoje režimo atkūrimo klausimus“, - pareiškė
šaltinis Kremliuje.
Tačiau Berlynas turi ir savo pretenzijų Maskvai. Vokietija dažnai
pareiškia susirūpinimą dėl padėties žmogaus teisių srityje Rusijoje -
dėl problemos, į kurią pasaulis atkreipia vis didesnį dėmesį po
virtinės teisių gynėjų nužudymų. A.Merkel sakė, kad iškels šį klausimą
susitikime su D.Medvedevu.
„Esu įsitikinusi, kad ši problema jį labai jaudina. Bet turi būti
imtasi veiksmų“, - sakė kanclerė spaudos konferencijoje prieš
išvykdama į Rusiją.
A.Merkel primins D.Medvedevui dar vieną teisių gynėjų nužudymą
Čečėnijoje, kai žudikų aukomis tapo vaikų labdaros fondo vadovė ir jos
vyras.
„Tai visiškai nepriimtina“, - sakė kanclerė.