Per neeilinius rinkimus liepą keturios provakarietiškos partijos
pastūmė į šalį valdančiuosius komunistus, gavę 101 vietų parlamente 53
mandatus.
Liberalų ir demokratų sudarytas aljansas „Už europinę integraciją“
ketina per artimiausias savaites gauti valdžią, bet tam reikia
užsitikrinti kelis komunistų balsus, kad koalicijos kandidatas taptų
šalies prezidentu.
„Išlaikyti situaciją gali tik finansinė parama respublikai iš
išorės“, - agentūrai „Reuters“ sakė V.Filatas.
Neturtingiausią Europoje valstybę apėmė nuosmukis, kai sumažėjo
užsienyje nelegaliai dirbančių šalies piliečių piniginių perlaidų ir
prasidėjo komunistų ir opozicijos susipriešinimo sukelta politinė
krizė.
Kaip sakė V.Filatas, tik iki 2009 metų pabaigos valstybės biudžeto
deficitas pasieks apie 6 mlrd. lėjų (535,7 mln. dolerių), kai pajamų
dalį tesudaro 17,73 mlrd. lėjų (1,58 mlrd. dolerių).
„Susitikdami su demokratinės koalicijos lyderiais Tarptautinio
valiutos fondo ir Pasaulio banko atstovai pareiškė pasiryžimą suteikti
finansinę pagalbą Moldovai“, - sakė V.Filatas.
Europos Sąjungos (ES) specialusis atstovas Moldovoje Kalmanas
Mizsei praėjusią savaitę sakė, kad Vakarų donorai
suteiks finansinę pagalbą Kišiniovui, jeigu parlamentas sudarys
kompetentingą koalicinę vyriausybę.
Liberalų ir demokratų partijų koalicija tikisi, kad pažadėti
pinigai bus panaudoti ne tik biudžeto deficitui įveikti, bet ir
dideliems infrastruktūros projektams. Pasak V.Filato, JAV jau siūlė
maždaug 500 mln. dolerių keliams tiesti.
Rusija, kuri laiko Moldovą savo interesų zona ir rėmė per rinkimus
komunistus, birželį taip pat pažadėjo 500 mln. dolerių paskolą.