Iš viso devynios ES šalys derasi dėl sulaikytųjų priėmimo, rašo
laikraštis, remdamasis pareigūnais prezidento Baracko Obamos administracijoje, kurių pavardės neskelbiamos.
Keturios iš tų šalių įsipareigojo priimti kalinius, kuriuos jau
leista paleisti, o penkios dar svarsto tokius įsipareigojimus,
teigiama straipsnyje.
Gvantanamo kalėjime, kurį 2002-ųjų sausį JAV „karo su teroru“
„priešo kovotojams“ laikyti atidarė tuometinis prezidentas George'as
W.Bushas, vis dar yra 229 kaliniai. B.Obama įsakė
šį kalėjimą uždaryti iki 2010 metų sausio 22 dienos.
Jau pasirengta išleisti maždaug 80 kalinių. Kaip rašo minėtas
laikraštis, jei bus galima susitarti dėl jų priėmimo, kalinių
skaičiaus sumažėjimas tikriausiai sušvelnins politinį krūvį turinčius
debatus dėl likusių kalinių perkėlimo į įstaigą JAV teritorijoje.
Šį mėnesį Portugalija pasekė Bermudų salų, Prancūzijos, Airijos ir
Palau Respublikos pavyzdžiu ir sutiko priimti kažkiek Gvantanamo
kalinių.
Australija ir Gruzija surengė „pozityvias derybas“ su B.Obamos
administracija dėl kalinių priėmimo, rašo „The Washington Post“.
Administracija taip pat oficialiai kreipėsi arba planuoja kalbėtis
su virtine Pietų Amerikos, Persijos įlankos regiono, Balkanų ir
buvusių sovietinių šalių.
Nors JAV visuomenė labai priešinasi tam, kad Gvantanamo kaliniai
būtų perkelti į JAV teritoriją, minėti pareigūnai laikraščiui sakė,
kad vidaus politika per derybas su kitomis šalimis, konkrečiai - ES
narėmis, problemų nekėlė.
„Obama turi didelį politinį kapitalą. Šalys nori ką nors dėl jo
padaryti ir todėl mes galime sakyti: „Štai ko norime, kad
padarytumėte. Viskas einasi daug geriau nei būtume galėję pamanyti“, -
sakė vienas administracijos aukšto rango pareigūnas, kurį cituoja
laikraštis.