Parlamentarai taip pat reikalauja, kad Europos Parlamento (EP)
pirmininkas Jerzy Buzekas kreiptųsi į Europos
Komisiją, kad ši vykdytų ankstesnę (2008 metų liepos) EP rezoliuciją,
kuria reikalauta visapusiškai ištirti „Nord Stream“ statybų įtaką
Baltijos jūros gamtinei aplinkai. Šios įtakos vertinime turėjo
dalyvauti visos tuo suinteresuotos Baltijos šalys bei projekto
finansuotojas - Rusijos ir Vokietijos konsorciumas „Nord Stream“.
„Mums susidarė įspūdis, kad EP rekomendacijos pataikė į kurčią
ausį“, - kalbėjo lenkų parlamentarų grupės“XXI amžiaus Lenkija“ narys
Michalas Ujazdowskis.
Todėl anot jo, dabar
J.Buzekas ir D.Tuskas turi „nedelsdami panaudoti instrumentus ir
galimybes“, kurias suteikia minėtoji rezoliucija.
1,2 tūkst. kilometrų ilgio 7,5 mlrd. eurų dujotiekį išilgai
Baltijos jūros nuo Rusijos Vyborgo iki Vokietijos Greifsvaldo
pasiryžusį iki 2011-ųjų nutiesti „Nord Stream“ konsorciumą sudaro
„Gazprom“ (valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų), du Vokietijos
koncernai BASF ir E.ON (po 20 proc.) ir Nyderlandų „Gasunie“ (9
proc.).