Teisingumo ministrė Eveline Widmer-Schlumpf sukritikavo prezidento Hanso-Rudolfo Merzo sprendimą ketvirtadienį atsiprašyti Libijos, kad būtų
užbaigtas metus trunkantis konfliktas, dėl kurio buvo įšaldyti
Šveicarijos ir Libijos prekybiniai ryšiai, o du šveicarų verslininkai
įstrigo Tripolyje.
„Teisiniu požiūriu šiuo atveju negalima atsiprašyti“, - sakė E.Widmer-Schlumpf interviu laikraščiui „Sonntag“.
Keli kiti kabineto ministrai nurodė, kad jiems nebuvo žinoma apie
šį susitarimą, apie kurį praėjusį ketvirtadienį paskelbė Tripolis ir
kuris pakurstė diskusijas apie tai, ar šalies prezidentas, kuris taip
pat eina finansų ministro pareigas, neviršijo savo įgaliojimų.
Kolegiali Federacijos Taryba, kurią sudaro penkios politinės
partijos, neturi ministro pirmininko, o prezidentas atlieka daugiau
reprezentacinį vaidmenį. Prezidento postą rotaciniu principu kasmet
užima vienas iš septynių ministrų.
Gynybos ministras Uelis Maureris iš dešiniosios pakraipos
Šveicarijos liaudies partijos, parėmė prezidentą.
Vyriausybė šį klausimą ketina svarstyti per kitą susitikimą
rugpjūčio 26 dieną.
Hannibalas Kadhafi, vienas iš Libijos lyderio
Moammaro Kadhafi sūnų, kartu su žmona buvo areštuoti
prabangiame Ženevos viešbutyje 2008 metų liepą, kai du jų
patarnautojai, marokietis ir tunisietis, pasiskundė dėl blogo elgesio.
Dvi dienas areštinėje praleidę sutuoktiniai Kadhafi buvo paleisti
už užstatą, o prieš juos paduoto skundo nagrinėjimas vėliau buvo
nutrauktas, kai advokatas pranešė, kad patarnautojams buvo sumokėta
kompensacija.
Tačiau šis incidentas sulaukė griežto Kadhafi šeimos atsako - buvo
įšaldyta šveicarų įmonių veikla, iš Šveicarijos bankų paimtas visas
Libijos turtas, sutriko naftos tiekimas, o dviem Šveicarijos ir
Švedijos inžinerijos grupės ABB darbuotojams šveicarams buvo uždrausta
išvykti iš šios Šiaurės Afrikos valstybės.
„Atsiprašau Libijos žmonių už nepagrįstą Libijos diplomatų areštą,
kurį įvykdė Ženevos policija“, - sakė H.R.Merzas Tripolyje per bendrą
spaudos konferenciją su Libijos ministru pirmininku Baghdadi Mahmudi.
Vėliau Šveicarijos prezidentas sakė, kad „nebuvo kito
pasirinkimo“, ir prisiėmė atsakomybę už šio susitarimo „pasekmes“.
Žiniasklaida ir politikai taip pat kritikavo prezidentą, kad jis
grįžo iš Libijos be minėtų šveicarų verslininkų, gavęs tik žodinį
Tripolio pažadą, kad jiems iki rugsėjo 1 dienos bus leista išvykti iš
šalies.
Ženevos regioninė vyriausybė, kuri pagal Šveicarijos
decentralizuotą sistemą atsakinga už teisėtvarką, atmetė federalinio
prezidento susitarimą su Libija ir išreiškė paramą kantono policijos
pajėgoms ir „nepriklausomai“ teisminei valdžiai.
Šie nesutarimai kilo Šveicarijoje vykstant politinei kovai dėl
vidaus reikalų ministro posto, kuris taps laisvas, kai lapkričio 1
dieną iš jo atsistatydins H.R.Merzo kolega iš Radikalų partijos.
Socialistų užsienio reikalų ministrė Micheline Calmy-Rey taip pat sulaukė griežtos kritikos, kad nesugebėjo
išspręsti ginčo su Libija.