Baigsiantis 2010 metų pradžioje savo penkerių metų buvimo
prezidento poste laikotarpį V.Juščenka sakė esąs priverstas siūlyti
visaliaudinę diskusiją šiuo klausimu, nes parlamentas atsisako
nagrinėti jo beveik prieš pusmetį pateiktą konstitucijos pataisų
projektą.
„Todėl aš pasirašau įsaką surengti visaliaudinį Ukrainos
prezidento pasiūlyto konstitucijos projekto svarstymą. Esu pasirengęs
išklausyti kiekvieno ukrainiečio nuomonę“, - sakė V.Juščenka,
kalbėdamas per karinį paradą Kijevo Centre šalies Nepriklausomybės
18-ųjų metinių proga.
Remiantis konstitucija, tik parlamentas turi įgaliojimus dviem
trečdaliais balsų - ne mažiau kaip 300 - padaryti pagrindinio įstatymo
pataisas.
„Aš tikiu, kad toks svarstymas susilauks plačių visuomenės
atsiliepimų, kurie privers parlamento narius rūpintis ne savo kėdėmis,
o savo liaudimi“, - pridūrė prezidentas.
2004 metų pabaigoje, per neregėto masto prezidento kampanijos
protestus, Aukščiausioji Rada apkarpė valstybės vadovo įgaliojimus,
gerokai sustiprindama parlamento ir parlamento daugumos skiriamo
ministro pirmininko bei vyriausybės galias.
V.Juščenkos, kurį 2004 metais į aukščiausią valstybės postą iškėlė
susivienijusi demokratinė opozicija, populiarumas nukrito per
penkerius metus iki vienženklio skaičiaus nuo maždaug 60 proc.,
buvusių per jo inauguraciją 2005 metų sausį.
Remiantis naujausiomis sociologijos apklausomis, pagal populiarumą
pirmauja buvęs V.Juščenkos varžovas per praėjusius prezidento
rinkimus, buvęs ministras pirmininkas Viktoras Janukovyčius - jį remia
25 proc. rinkėjų - ir dabartinė vyriausybės vadovė Julija Tymošenko su
maždaug 16 proc. Politologų vertinimais, šie du lyderiai turi beveik
vienodas galimybes laimėti 2010 metų sausio 17 dienos prezidento
rinkimus.
„Pagrindinis ir neturintis alternatyvos būdas įvesti tvarką mūsų
valstybėje - tai konstitucijos reforma. Aš primygtinai raginu padaryti
konstitucijos pataisas, kurios turi ištaisyti visus dabartinius
prieštaravimus“, - sakė V.Juščenka, visus šiuos metus ragindamas
Aukščiausiąją Radą pakeisti pagrindinį valstybės įstatymą.
Per pagrindinę V.Juščenkos prezidentavimo termino dalį vyko jo
susipriešinimas su vyriausybe ir Aukščiausiąja Rada, kurioje jis
prarado savo šalininkus. Pastaruosius penkerius metus parlamente
vyravo V.Janukovyčiaus ir J.Tymošenko frakcijos.
„Aš raginu, kad būtų stipri valstybės valdžia, kad būtų
demokratiškai padalinti įgaliojimai, pareigos ir atsakomybė tarp visų
valdžios atšakų. Aš reikalauju atšaukti deputatų neliečiamybę - tai
pažeminimas Ukrainos visuomenei“, - priminė V.Juščenka pagrindines
savo projekto nuostatas.
Prieš kelis mėnesius V.Juščenka kritikavo V.Janukovyčiaus ir
J.Tymošenko frakcijų ketinimus padaryti konstitucijos pataisas ir
įtvirtinti prezidento rinkimo Aukščiausiojoje Radoje, o ne per
visuotinius rinkimus, normą.
Jis pažadėjo per likusius iki rinkimų mėnesius per Konstitucinį teismą siekti patobulinti rinkimų įstatymus, kad nebūtų susiaurintos piliečių teisės.
„Šiuose rinkimuose bus sprendžiamas ne tik šalies politinis
gyvenimas, bet ir mūsų civilizuotas pasirinkimas: kur mes einame,
atgal į vakar dieną ar pirmyn. Ant svarstyklių lėkštės - mūsų saugi
klestinti ateitis ar klanų, kurie jau šiandien dalija šalį į dvi
dalis, įsitvirtinimas“, - kalbėjo V.Juščenka.
Pabrėždamas savo kalboje būtinybę visuomenei susitelkti aplink
Ukrainos nacionalinę idėją ir šalies europinę plėtotę V.Juščenka
aplenkė opius vidaus politikos klausimus, konkrečiai - paaštrėjus jo
prezidentavimo metais santykius su Rusijos Federacija, taip pat ir
apie savo neįgyvendintą svajonę, kad šalis įstotų į NATO.