Rusijos Šiaurės Kaukazo respublikas šiais metais užliejo smurto
banga: per mirtininkų išpuolius prieš milicininkus ir kitus valdžios
atstovus žuvo keliasdešimt žmonių. Šalies prezidentas Dmitrijus
Medvedevas pavadino tai grandine teroro aktų - ir inspiruotų iš
užsienio, ir sukeltų sunkių gyvenimo sąlygų regione, kur daugelis
gyvena už skurdo ribos.
Įvykiai regione sukėlė abejonių dėl stabilumo išlaikymo, kurį
Kremlius pavadino vienu pagrindinių prezidento D.Medvedevo pirmtako
Vladimiro Putino, dabar įtakingo premjero, nuopelnu.
Vienas išpuolių buvo įvykdytas prieš Ingušijos prezidentą Junusą
Beką Jevkurovą, kuris išgyveno po sunkių sužeidimų ir sugrįžo toliau
dirbti regione. D.Medvedevas sakė, kad laukia iš jo „impulso“, kurio
dėka respublikos gyventojai „pajus realius pokyčius į gerąją pusę“.
Generolas desantininkas sakė, jog „vienos jėgos tam mažai, „reikia
pertvarkyti visuomenės vertybių sistemą“, kad būtų galima jaunimą
sulaikyti nuo perėjimo pas kovotojus ir susigrąžinti suklydusiuosius“.
„Pagrindinė kovos su vahabizmu neveiksmingumo priežastis, mano
manymu, yra tai, kad ... religinės organizacijos čia respublikoje ir
visame Šiaurės Kaukaze susiskaldžiusios ir yra labai toli nuo
valdžios“, - sakė Ingušijos prezidentas Rusijos vadovui.
Jam pritarė D.Medvedevo susitikime su Šiaurės Kaukazo muftijais ir
vietos respublikų vadovais dalyvavęs Čečėnijos vadovas Ramzanas
Kadyrovas - anksčiau perėjęs į federalinių pajėgų pusę kovotojas ir
muftijaus, pirmojo Čečėnijos vadovo Achmato Kadyrovo sūnus.
„Reikia remti dvasininkus... Reikia duoti valdžios, kad jų būtų
paisoma... kad prezidentas priimtų, ministrai juos priimtų, kad visus
savo veiksmus derintų su dvasininkija“, - sakė Maskvos dosniai
finansuojamos respublikos prezidentas, kurį Kremlius laiko stabilumo
išsaugojimo regione ramsčiu, o kritikai kaltina įvedus
nekontroliuojamos valdžios režimą mainais už lojalumą centrui.
Kovotojai, su kuriais Čečėnijoje kovojo federalinė kariuomenė,
turi tikslą įkurti Šiaurės Kaukaze kalifatą - islamo valstybę, kur
galiotų šariato normos.
Daugiausia musulmonų gyvenamų posovietinių Centrinės Azijos
respublikų ir Azerbaidžano valdžios atstovų teigimu, tokių planų
islamistai turi ir šiuose regionuose. Kritikai sako, kad valdžia
naudoja kovą su islamiškuoju radikalizmu kaip dingstį kitaip
mąstantiesiems slopinti savo šalyse.
J.B.Jevkurovas sakė, kad vahabizmas - judėjimas, kuris įvairiai
traktuojamas politiniuose ir teologiniuose sluoksniuose, - „yra rimta
grėsmė taikai ir tvarkai respublikoje ir visame regione, ir to
negalima nepaisyti“.
Kaimynas iš Kaukazo vėl jam pritarė. „Vahabistai, teroristai, mes
juos vadiname šaitanais... Jiems vadovauja Vakarų specialiosios
tarnybos, jie siunčiami pas mus į Kaukazą, kad būtų galima sugriauti
suverenią Rusijos valstybę“, - sakė R.Kadyrovas.
„Jie daro viską, kad neduotų žodžio mūsų dvasininkams... Jie žudo,
jie sprogdina..., jie, šaitanai, daro viską, kad viskas eitų jų
kryptimi... Jaunimas bėga į mišką“.
„Patys padarysime“
D.Medvedevas per atsakomąją kalbą dalyvaujant spaudai nekomentavo
siūlymo suteikti įgaliojimų religiniams lyderiams pasaulietinėje
valstybėje, bet pritarė J.B.Jevkurovo teiginiui, kad reikia kovoti už
jaunus protus, priešinantis tiems, kas išpažįsta „neteisingą islamą“.
„Dabar pereinama prie skaitmeninio transliavimo... Reikia
pagalvoti ir kad ten būtų dėstomas islamas ir jis teisingai aiškinamas
tradicinis mūsų šaliai islamas“, - sakė Rusijos prezidentas ir pasiūlė
„kontroliuoti“ studentų išvykimą į medreses užsienyje.
R.Kadyrovas sakė, kad „ateities Rusijos Federacijoje vardan“
sugebės patikėtame jam regione „įvesti tvarką būtent religiniu
pagrindu“.
„Norint atsakyti į klausimą, kas yra vahabizmas, kas yra religinis
ekstremizmas - reikia būti musulmonu... Mes tai patys padarysime“, -
sakė jis.
Jis pakvietė D.Medvedevą į Grozną ir pažadėjo, kad jam „nereikės
jaudintis dėl Čečėnijos kaip dėl sunkaus regiono“.
„Mes darysime viską, kad iš musulmonų Rusijos vadovybė patirtų
malonumą“, - sakė R.Kadyrovas.