Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ųjų metinių išvakarėse Rusijos
žiniasklaidoje paskelbtame straipsnyje politikas pareiškė, kad Sovietų
Sąjunga įsiveržė į Baltijos šalis, nes negalėjo būti tikra dėl šių
šalių vyriausybių draugiško požiūrio, ir žinojo apie Vokietijos planus
įsiveržti į Latviją ir Lietuvą, kuri straipsnyje vadinama „tradicine
Rusijos imperijos dalimi“.
Šis rašinys - vienas iš daugybės Rusijos politinių lyderių
pareiškimų, kuriuose pabrėžiamas Sovietų Sąjungos indėlis kovojant su
fašizmu ir piktinamasi bandymais sulyginti stalinizmo ir nacizmo
nusikaltimus.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį apkaltino
Ukrainą ir Baltijos valstybes dėl tariamo „nacių pakalikų“ šlovinimo,
o premjeras Vladimiras Putinas viešame laiške sakė, jog esama šalių,
kurios „stato į vieną gretą aukas ir budelius, išvaduotojus ir
okupantus“.
J.Kvicinskio teigimu, Rusijos parlamentarams derėtų peržiūrėti
„neapgalvotus sovietų parlamento sprendimus 1989 metais, kai paktas
buvo kritikuojamas dėl nemoralumo ir tarptautinės teisės pažeidimų“.
Parlamentaras tikina, esą Sovietų Sąjunga dėl Britanijos ir
Prancūzijos noro susitarti su Hitleriu buvo likusi viena.
„Hitleris buvo akivaizdžiai pasiryžęs pradėti karą prieš Lenkiją,
kuri neturėjo pagrindo tikėtis sulaukti paramos iš Vakarų. Hitleris
būtų bandęs išplėsti savo įtaką Baltijos šalims, sukurdamas galingą
placdarmą užpulti Sovietų Sąjungą“, - rašo politikas publikacijoje,
kurią skelbia savaitraščio „The Moscow News“ interneto svetainė
mnweekly.ru.
J.Kvicinskis taip pat pakartojo Rusijoje populiarinamą versiją,
esą Lenkija buvo pasiruošusi kovoti išvien su Vokietija, jei ši būtų
pradėjusi karą su Sovietų Sąjunga.
„Miuncheno suokalbis taip pat išryškino pavojingą Lenkijos
vaidmenį, kuri dalyvavo dalijant Čekoslovakiją ir, remiantis Lenkijos
žvalgybos dokumentais, būtų kovojusi išvien su Vokietija, jei ši
pradėtų karą su Sovietų Sąjunga“, - tvirtina J.Kvicinskis.
Anot politiko, dėl Lenkijos tragedijos atsakomybė tenka ir
tuometinei Lenkijos vyriausybei.
„Kas įvyko Lenkijoje, buvo tragiška. Jos žmonių interesai buvo
sutrypti, bet tai buvo atpildas už kvailos ir oportunistinės jos
Vyriausybės veiksmus. Stalinas ir kiti sovietų lyderiai tikėjo, kad
protinga eliminuoti karinę grėsmę netoli sovietų sienos. Sovietų
kariai į Rytų Lenkiją 1939 metų rugsėjį įžengė siekdami atstumti sieną
atgal prieš prasidedant neišvengiam karui ir laimėti laiko“, - teigia
J.Kvicinskis.
Anot politiko, į Baltijos šalis įsiveržta, nes nebuvo aišku dėl jų draugiškumo.
„Mes įėjome į Baltijos šalis, nes negalėjome būti tikri dėl jų
vyriausybių draugiško požiūrio, ir žinojome apie Vokietijos planus
įsiveržti į Latviją ir Lietuvą“, - tikina politikas.
Molotovo-Ribentropo paktas su slaptaisiais protokolais, kurie
padalijo Europą į įtakos sferas, pasirašytas 1939 metų rugpjūčio
23-iąją, o jau rugsėjo 1-ąją Vokietija įsiveržė į Lenkiją. Netrukus,
tą patį mėnesį, Lenkijos rytuose pasirodė ir sovietų kariuomenė.
Baltijos šalis, grasindama jėga, Sovietų Sąjunga okupavo 1940-aisiais.
1991 metais pasirašytoje sutartyje tarp Rusijos Tarybų Federacinės
Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos dėl tarpvalstybinių
santykių pagrindų buvo sutarta pašalinti „Lietuvos suverenitetą
pažeidžiančias 1940 metų aneksijos pasekmes“, tačiau pastaraisiais
metais Rusija vėl ėmė neigti, kad Baltijos šalys buvo okupuotos.
Rusija taip pat griežtai sukritikavo Lietuvos iniciatyva priimtą
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės
Asamblėjos rezoliuciją, kuri dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios
apkaltino fašizmą ir stalinizmą. Buvęs KGB agentas V.Putinas Sovietų
Sąjungos žlugimą yra pavadinęs didžiausia XX amžiaus geopolitine
katastrofa.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, BNS
paklaustas apie dažnėjančius Rusijos kaltinimus dėl tariamo istorijos
iškraipymo Baltijos šalyse, sakė tikįs, kad laikui bėgant Rusija pati
įvertins stalinizmo nusikaltimus.
„Mes smerkiame fašizmą, kaip ir smerkiame stalinizmą. Antra
vertus, mes labai aukštai vertiname rusų tautos didžiulį indėlį
apginant Europą ir nugalint fašistinį slibiną. Aš tikiuosi, kad vieną
dieną rusų tauta įvertins ne tik fašizmo, bet ir stalinizmo padarytus
nusikaltimus jų atžvilgiu ir kitų tautų atžvilgiu“, - pirmadienį BNS
sakė V.Ušackas.