Lenkijos prezidentas atsiprašė už Miuncheno suokalbį (atnaujinta, video, nuotraukos)

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis antradienį savo kalba pradėjo pagrindinį Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-mečio minėjimą Gdanske, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP.

„Šiandien yra 70-osios pačio baisiausio karo pradžios metinės, - prabilo Lenkijos vadovas. - Mes esame Vesterplatėje, kuris yra didvyriško pasipriešinimo stipresniam varžovui simbolis.

„Jau išaugo dvi kartos po tos baisios tragedijos, tačiau praėjęs karas vis dar kelia daug klausimų ir neaiškumų“, - tęsė L.Kaczynskis, o apie hitlerinę Vokietiją ir stalininę Rusiją jis pasakė, jog tai buvo „du totalitarizmai, o veikiau - šovinizmai“.

Kalbėdamas apie 1938-ųjų rugsėjį buvusį Miuncheno suokalbį, kuris leido Vokietijai aneksuoti Čekoslovakijos Sudetus, ir kuriame dalyvavo Lenkija, L. Kaczynskis pažymėjo, jog tai buvusi Lenkijos klaida ir nuodėmė.

„Kyla klausimas apie mūsų šalies vaidmenį. Mes nebuvome Miunchene, bet jo pasekmė buvo ta, kad Čekoslovakijos teritorinis vientisumas buvo pažeistas“, - sakė jis.

„Tai ne tik totalitarizmo problema, bet ir bet kurių imperinių ir neoimperinių polinkių problema“, - netiesiogiai primindamas ir su Gruzija susijusius įvykius.

„Lenkijos prisidėjimas prie tuometinės Čekoslovakijos aneksavimo buvo ne tik klaida, tai buvo nuodėmė, ir mes Lenkijoje pripažįstame tai, neieškodami pasiteisinimų, net jeigu juos būtų galima rasti“, - sakė L.Kaczynskis.

Pasak naujienų agentūros „Interfax“, Lenkijos prezidentas dar pareiškė, kad Katynės įvykiai galėjo būti kerštas už raudonarmiečius, žuvusius nelaisvėje Lenkijoje per 1919-1920 metų SSRS ir Lenkijos karą.

„Tai galėjo būtų aktas, atliktas keršijant už tai, kas įvyko 1920 metais su rusų kariais“, - sakė jis savo kalboje Antrojo pasaulinio karo 70-mečio pradžios minėjimo renginyje, kurį transliavo ir Rusijos televizijos kanalas „Vesti“.

D.Tuskas: „Lenkija santykius su Rusija nori kurti remdamasi istorine tiesa“

Pasirašytas prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią Molotovo-Ribbentropo (Molotovo- Ribentropo) paktas privedė prie to, kad Vokietijos kariuomenė užpuolė Lenkiją, mano Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

„Lenkijos vyriausybės pirmininkas šiuo klausimu turi aiškią poziciją - Molotovo-Ribbentropo paktas nėra teiginys, kuris turi kelti emocijas ir nusistebėjimą taip pat ir Rusijai. Tai privedė prie Lenkijos užpuolimo rugsėjo 1 dieną. Lenkiją puolė Vokietija, o po dviejų savaičių iš rytų stalininės Rusijos kariuomenė (įžengė į Lenkiją)“, - pareiškė D.Tuskas antradienį spaudos konferencijoje pasibaigus susitikimui su Rusijos vyriausybės vadovu Vladimiru Putinu.

D.Tuskas pabrėžė, kad ne jo uždavinys „vesti istorinį ar politinį ginčą“.

„Aš atstovauju čia Lenkijos pozicijai ir Lenkijos nuomonei, kuri pagrįsta istoriniais faktais. Sušaudyti Lenkijos kareiviai, Katynė, rugpjūčio 23-iosios paktas - tai faktai, ir tegu juos kiekvienas vertina, kaip gali, tačiau niekas to negali atšaukti“, - sakė D.Tuskas.

„Tiesa, - pažymėjo jis, - gali būti skausminga. Tačiau tiesa nieko negali kaip nors įžeisti“.

D.Tuskas pareiškė, kad „Lenkija nori kurti santykius su Rusija remdamasi tiesa, net jeigu ši tiesa priveda prie skirtingų vertinimų ir interpretacijų“.

„Niekas Lenkijoje nepamiršo ir nepamirš, kiek mūsų žemėje kraujo praliejo sovietiniai kariai, kurie išvadavo Lenkiją iš Hitlerio okupacijos“, - pabrėžė Lenkijos premjeras.

Tačiau, sakė jis, „sovietiniai kareiviai 1945 metais išlaisvino mūsų žemes, bet negalėjo duoti mums laisvės, nes jie patys jos neturėjo“.

D.Tuskas mano, kad abiejų šalių istorikams ir žurnalistams būtina sudaryti galimybę ieškoti tiesos remiantis archyvine medžiaga.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas paragino nagrinėti istorijos, kuri buvo prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, visą įvairovę.

„Istorija neturi vienos spalvos, ji įvairiopa. Daug klaidų padarė visos šalys, didžiulę daugybę. Ir visi tie veiksmai vienaip ar kitaip sudarė sąlygas prasidėti nacistinės Vokietijos plataus masto agresijai“, - sakė V.Putinas spaudos konferencijoje, pasibaigus susitikimui su kolega Lenkijoje Donaldu Tusku

„Štai ką mes turime nagrinėti, jeigu norime matyti objektyvų vaizdą. O jeigu kas užsibrėžia tikslą iš šios senos supelijusios bandelės rankioti sau, vienai proceso dalyvei, razinas, tai nieko gero iš to neišeis“, - pridūrė jis.

„Neatsitiktinai šią tragišką dieną mes prisimename istoriją. Aš labai norėčiau, ir mes su ponu Tusku gana ilgai šia tema diskutavome, bet negaliu pasakyti, kad mūsų požiūriai šiuo klausimu visiškai sutampa, tačiau yra supratimas, kad reikia nagrinėti visą šio vaizdo įvairovę“, - sakė V.Putinas.

Jis priminė, kad Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) paktas buvo paskutinis, sudarytas su Vokietija. Prieš tai buvo 1934 metų Lenkijos ir Vokietijos susitarimas, dvišalės Vokietijos ir didžiausių Europos šalių nepuolimo sutartys ir galiausiai 1938 metais buvo sudaryta Miuncheno sutartis.

„Po šios (Miuncheno) sutarties pasirašymo rugsėjo pabaigoje, jeigu aš gerai atsimenu, po dienos tuometinė Lenkijos vyriausybė pareiškė ultimatumą Čekoslovakijai ir įvedė kariuomenę tą pačią dieną, kaip ir vermachtas, į Čekoslovakijos teritoriją, okupuodama dvi Čekoslovakijos sritis“, - sakė V.Putinas.

„Aš dabar nepateikiu jokių vertinimų. Aš ne tam čia atvažiavau. Aš atvažiavau ministro pirmininko kvietimu pagerbti žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare atminimo ir prideramai įvertinti Lenkijos liaudies narsą kovoje su nacizmu“, - sakė jis.

Lenkijoje renkasi Europos lyderiai

Lenkijos lyderiai antradienį auštant per ceremoniją Baltijos jūros Vesterplatės pusiasalyje paminėjo 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines ir pagerbė tuos, kurie kovoje su nacių Vokietija paaukojo savo gyvybes.

Vėliau antradienį Europos ir Amerikos pareigūnai turi susirinkti Gdanske dalyvauti kitose ceremonijose ir pagerbti dešimtis milijonų karo aukų.

Vesterplatės pusiasalyje, kur nacių Vokietija užpuolė Lenkiją ir taip pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, lenkų politiniai ir religiniai lyderiai priminė apie auką, kurią jų tėvynainiai sudėjo kovoje su didžiulėmis Hitlerio Vokietijos pajėgomis.

„Vesterplatė yra simbolis, didvyriškos silpnesniojo kovos su stipresniuoju simbolis, - sakė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. - Tai patriotizmo ir nepalaužiamos dvasios įrodymas. Šlovė tų dienų didvyriams, šlovė Vesterplatės didvyriams, šlovė visiems kariams, kurie Antrajame pasauliniame kare kovojo su vokiečių nacizmu ir bolševikų totalitarizmu“.

L.Kaczynskis pabrėžė: „Ne Lenkija turi kartoti atgailos pamoką, nes tam nėra jokio pagrindo. Priežastį turi kiti. Priežastį turi tie, kurie šį karą pradėjo“.

Lenkijos vadovas priminė ir 1939 metų rugsėjo 17 dieną, kai Lenkijai smūgį sudavė bolševikinė Rusija. „Paskui atėjo okupacijos naktis, kurios esmę sudarė Holokaustas, Aušvicas, Katynė. Galime savęs paklausti, kas jungia Holokaustą su Katyne. Žydai žuvo, nes buvo žydai, lenkų karininkai (žuvo), nes buvo lenkai“, - sakė L.Kaczynskis.

L.Kaczynskis pabrėžė, kad „Lenkija to karo nelaimėjo, nes tapo komunistinės sistemos auka ir (jai) ilgai teko laukti jos žlugimo“.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas panašiai šlovino didvyrius, bet taip pat perspėjo apie pavojus, iškylančius pamiršus karo pamokas.

„Susitinkame čia prisiminti, kas pradėjo karą, kas buvo kaltininkas, kas kare buvo budelis ir kas buvo šios agresijos auka, - sakė D.Tuskas. - Susitinkame čia tai prisiminti, nes mes, lenkai, žinome, kad be šio prisiminimo, garbingo prisiminimo apie tiesą, apie Antrojo pasaulinio karo ištakas, Lenkija, Europa ir pasaulis nebus saugūs“.

„Prisimename, nes gerai žinome, kad tas, kuris pamiršta, ar tas, kuris falsifikuoja istoriją ir turi valdžią ar įgis valdžią, vėl atneš nelaimes, kaip prieš 70 metų“, - pridūrė premjeras.

Vėjyje plevėsuojant raudonos ir baltos spalvų Lenkijos vėliavoms, budint garbės sargybai, susirinkusieji padėjo vainikus prie paminklo Vesterplatės gynėjams.

Ceremonija prasidėjo 4 val. 45 min. vietos (5 val. 45 min. Lietuvos) laiku - tiksliai tą minutę, kai 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją vokiečių karo laivas „Schleswig-Holstein“ apšaudė mažytį lenkų karinį avanpostą Vesterplatėje.

Mažiau nei per mėnesį Lenkiją apėmė nacių blickrygas iš vakarų ir Sovietų Sąjungos, kuri buvo pasirašiusi paktą su Hitlerio Vokietija, puolimas iš rytų.

Tai buvo daugiau kaip penkerius metus trukusio karo, kuris apėmė pasaulį, pradžia.

Vokiečių karo mašinai ritantis per Europą, žuvo daugiau kaip 50 mln. žmonių. Vien Lenkija neteko maždaug 6 mln. piliečių, tarp jų - 3 mln. žydų, ir daugiau kaip pusę savo nacionalinio turto - buvo sunaikintos gamyklos, sudeginti muziejai, bibliotekos ir kaimai.

Nacių okupacijos metais Lenkija buvo naudojama ir kaip genocido mašinos bazė, jos teritorijoje buvo pastatytos Aušvico, Maidaneko, Sobiboro ir kitos mirties stovyklos Europos žydams naikinti.

Karo įkarštyje Europos kovos veiksmų teatras driekėsi nuo Šiaurės Afrikos iki Maskvos pakraščių, jame Vokietija ir jos sąjungininkės, tarp jų - Italija, grūmėsi su Didžiąja Britanija, Prancūzija, Sovietų Sąjunga, Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis, taip pat - lenkų pajėgomis užsienyje.

Karas Europoje baigėsi 1945 metų gegužės 8-ąją, besąlygiška Vokietijos kapituliacija.

Vėliau antradienį per pagrindines iškilmes, kurios prasidės 15 val., maždaug 20 Europos lyderių ir pareigūnų, tarp kurių bus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, Prancūzijos premjeras Francois Fillonas ir britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas, dalyvaus didesniame minėjime Vesterplatėje.

Jungtinėms Valstijoms šioje ceremonijoje atstovaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jamesas Jonesas. Jo vadovaujama delegacija, kurios rangas yra žemesnis nei daugumos Europos šalių, nuvylė kai kuriuos lenkus, kurie Vašingtoną laiko artimu sąjungininku.

Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-mečio minėjimą nušviečia maždaug tūkstantis žurnalistų.

Tačiau A.Merkel ir V.Putino - šalių, kurios 1939-ųjų rudenį įsiveržė į Lenkiją, lyderių - dalyvavimas sukėlė didžiausią lenkų susidomėjimą.

Varšuva palaiko iš esmės gerus santykius su Vokietija, o A.Merkel sveikino jos pakvietimą į šiuos renginius ir pavadino tai abiejų šalių „susitaikymo signalu“. Ir Lenkija, ir Vokietija dabar yra Europos Sąjungos (ES) narės.

Rugsėjo 1-ąją A.Merkel pavadino gedulo dėl kančių, kurias nacių Vokietija atnešė Europai, ir „Vokietijos kaltės paminėjimo“ diena.

Tuo tarpu Lenkijos santykiai su Rusija tebėra įtempti.

Tačiau laiške lenkams, kurį metinių išvakarėse išspausdino lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“, V.Putinas paragino „drauge sielvartauti ir atleisti“, išreikšdamas viltį, kad „Rusijos ir Lenkijos santykiai anksčiau ar vėliau pasieks tokį aukštą tikros partnerystės lygį“, kaip ir Rusijos santykiai su Vokietija.

Antrojo pasaulinio karo veiksmai prasidėjo nuo Vokietijos pajėgų invazijos į Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1 dieną, tačiau gerokai anksčiau buvo įvykę mažesnių lenkų ir nacių konfliktų, iš kurių daugelis šiuo metu jau beveik užmiršti.

Tomis provokacijomis siekta suteikti peno nacių propagandai ir parodyti pasauliui, kad Vokietijos puolimas, pradėtas oficialiai nepaskelbus karo, buvo teisėtas, sakė Lenkijos Antrojo pasaulinio karo muziejaus istorikas Tomaszas Chincinskis.

Mokslininkas ketina greitai paskelbti naują studiją, pagrįstą Vokietijos ir Lenkijos istorinių dokumentų tyrimu. T.Chincinskis sutelkė dėmesį į kai kuriuos mažiau žinomus įvykius iki invazijos pradžios ir nacių žvalgybos vaidmenį kurstant įtampą Vokietijos ir Lenkijos pasienyje.

Viena iš tokių operacijų, kuri iki šiol, palyginti, gerai žinoma, įvyko 1939 metų rugpjūčio 31 d., kai Lenkijos karių uniformas vilkintys žmonės užėmė vieną Vokietijos radijo stotį.

Dauguma tų užpuolikų buvo nacių kaliniai, kurie buvo įtikinti dalyvauti operacijoje, pažadėjus suteikti jiems laisvę. Diversantai užėmė Gleivico (dabartinių Glivicių Lenkijos vakaruose) radijo stotį ir apie tai eteryje paskelbė lenkų kalba. Šioje operacijoje dalyvavę naciai, kuriems vadovavo Alfredas Naujocksas, keletą kalinių nušovė, o jų kūnai buvo palikti kaip „lenkų invazijos“ įrodymas. Žinia apie šį incidentą buvo išplatinta pasaulio žiniasklaidai.

Panašios „lenkų“ atakos tą pačią dieną buvo surengtos netoli Gleivico buvusiame Vokietijos muitinės poste ir vieno eigulio sodyboje.

T.Chincinskis taip pat priminė tų pačių metų rugpjūčio 22 dieną nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio kalbą aukštiems kariuomenės ir SS vadams: „Pateiksiu propagandinę priežastį pradėti karą - nesvarbu, ar ji bus patikima. Vėliau nugalėtojo niekas neklaus, ar jis sakė tiesą“.

Vokietija siekė revanšo, kai 1918 metais pralaimėjusi Pirmąjį pasaulinį karą neteko daugelio teritorijų, kurių dalis atiteko Lenkijai.

1933 metais iškilęs į valdžią A.Hitleris pradėjo įgyvendinti savo planus užkariauti Europą, kuriuos iš pradžių sekėsi vykdyti be ginkluoto pasipriešinimo.

1938 metais Vokietija užėmė Austriją, o A.Hitleris aiškino, kad jo sprendimas teisėtas, nes tos šalies gyventojai kalba vokiškai.

Tais pačiais metais A.Hitleris Miunchene pasirašė susitarimą su Didžiąja Britanija ir Prancūzija, leidusį Vokietijai užimti Čekoslovakijai priklausiusį Sudetų kraštą, kuriame dauguma gyventojų buvo etniniai vokiečiai.

Nacistinės Vokietijos lyderis tuos pačius argumentus pateikė Lenkijai, kurioje tuo metu gyveno 741 tūkst. etninių vokiečių, tačiau Varšuva ir jos sąjungininkai atsisakė vykdyti A.Hitlerio reikalavimus.

„Likus keliems mėnesiams iki karo pradžios Trečiojo reicho slaptosios tarnybos pradėjo kurti diversantų organizacijas“, - nurodė T.Chincinskis.

Jos užverbavo apie 6 tūkst. 800 etninių vokiečių, kurie tapo nacių agentais. Jiems buvo nurodyta rengti diversijas prieš dešimtis taikinių Lenkijoje, tokių kaip etninių vokiečių ūkiai, vokiečių kalba leidžiamų laikraščių redakcijos ir mažumų bendruomenių organizacijos, siekiant padidinti įtampą tarp Varšuvos ir Berlyno.

„Tokios atakos turėjo paveikti tarptautinės bendruomenės nuomonę ir įrodyti provokacinį lenkų elgesį, taip pat suteikti Hitleriui propagandinę priežastį pradėti karą su Lenkija“, - aiškino istorikas.

Nacių agentai taip pat rengė diversijas, kuriomis siekta sutrikdyti ryšius ir paskleisti paniką prieš vokiečių invaziją: jie gadino geležinkelius, tiltus ir telefono linijas.

Bene didžiausias išpuolis buvo įvykdytas rugpjūčio 28 dieną Lenkijos pietinio miesto Tarnuvo geležinkelio stotyje, kurioje sprogus bombai žuvo mažiausiai 22 žmonės.