„Negalime priklausyti nuo vienintelio šaltinio, kalbant apie
energetikos šaltinių tiekimą“, - A.Lukašenka sakė žurnalistams,
atvykęs darbo vizito į Gomelio sritį.
„Išteklių tiekimo, eksporto ir importo diversifikavimas yra
klasikinis standartas“, - pabrėžė prezidentas.
Jis pridūrė, kad Baltarusijos planai prisidėti prie Odesos-Brodų
išplėtimo projekto „nėra nauji“.
2002 metais Ukraina nutiesė Odesos-Brodų vamzdyną, kurį vėliau
planuota pratęsti iki Lenkijos miesto Plocko ir tiekti naftą iš
telkinių Kaspijos jūroje į Baltijos jūros uostus. Tačiau nesugebėjus
susitarti su energetikos išteklių eksportuotojais, naftotiekis dvejus
metus neveikė.
2004 metų liepą Kijevas pasirašė sutartį su Maskva, pagal kurią
Rusijos nafta šiuo vamzdynu tekėjo atvirkščia kryptimi link Juodosios
jūros, iš kurios uostų buvo eksportuojama į Viduržemio jūros regioną.
„Dirbsime šioje srityje, jeigu ji pateiks rezultatų ir bus
rentabili. Tačiau kol kas mums naudingiau gauti naftą ir dujas iš
Rusijos, - sakė A.Lukašenka. - Jeigu ši padėtis taptų mums nenaudinga,
turėtume jau šiandien pradėti ieškoti kitų galimybių.“
„Turime ieškoti alternatyvių šaltinių, tad mes viską nagrinėsime
nuosekliai: Odesos-Brodų (projektą), naftos gabenimą iš Venesuelos į
Baltijos regioną, tiekimą iš Kaspijos regiono“, - sakė Baltarusijos
lyderis.
Pasak jo, pagal Europos Sąjungos (ES) siūlomą Rytų partnerystės
projektą Baltarusijoje planuojama sukurti laisvosios prekybos zoną,
taip pat vystyti Bendrijos bendradarbiavimą su Minsku energetikos
išteklių tranzito klausimais.
„Jeigu Baltijos šalys sutiks patenkinti mūsų poreikius ir parodys
susidomėjimą, tai bus naudinga mums visiems. Be to, jos bus
suinteresuotos vystyti savo uostų veiklą“, - pabrėžė A.Lukašenka.
Prezidentas pridūrė, kad šie planai nesikerta su Rusijos, Vakarų
šalių ar Amerikos interesais.