„Konfliktui, susijusiam su (Krymo) atsijungimu, kilti nėra nė
vienos vidinės priežasties. Tačiau problema išlieka: viskas priklausys
nuo to, kas imsis Krymo kortos. Čia gali būti sukurtas rimtų grėsmių
potencialas“,- pareiškė Ukrainos vadovas interviu Vokietijos leidiniui
„Der Spiegel“. Interviu tekstas pirmadienį buvo paskelbtas
oficialioje šio leidinio svetainėje.
Tačiau V.Juščenka užtikrino padarysiąs „viską, kad tokio
scenarijaus būtų išvengta“.
„Situacija Kryme didžia dalimi priklauso nuo Rusijos pozicijos.
Jau 1993 metais Rusijos Valstybės Dūma Sevastopolio uostą paskelbė
Rusijos miestu. Tai buvo oficialus sprendimas ir jis vis dar galioja.
Toks sprendimas parodo, kad egzistuoja jėgos, kurios siekia
destabilizuoti padėtį Kryme“, - pareiškė V.Juščenka.
Ukrainos prezidentas priminė, kad egzistuoja pamatinis Rusijos ir
Ukrainos susitarimas ir 4 papildomi protokolai dėl laikino Rusijos
Juodosios jūros karinio jūrų laivyno dislokavimo Kryme, tačiau dalis
susitarimų nevykdoma. Daugelis žemės plotų, kuriuos laiko užėmę
Rusijos kariškiai, naudojami ne pagal paskirtį.
Be to, pasak V.Juščenkos, nesutvarkytas 134 švyturių, skirtų
navigacijai, darbas Ukrainos teritorijoje. „Rusija užėmė šiuos
statinius kaip paprasčiausią konfiskuotą turtą. Jeigu jie visi
naudojami laivyno reikalams, tai būtina dėl to su mumis pasirašyti
susitarimą“, - įsitikinęs prezidentas.
V.Juščenka tai pat išsakė savo įsitikinimą, kad Ukraina privalo
kontroliuoti „karinio dalyvavimo“ kiekius ir apimtis. „Nė viena šalis,
kurioje yra dislokuotos užsienio karinės bazės, negali to atsisakyti
paisydama savo saugumo interesų“, - sakė prezidentas.