Per bendrą spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Gordonu Brownu A.Merkel taip pat sakė, kad kitais metais Afganistane turėtų būti surengtas svarbus viršūnių susitikimas.
Per penktadienio NATO ataką, kuriai įsakymą davė Vokietijos pajėgos, žuvo keliasdešimt civilių.
Vokietijos kanclerė teigia, kad jei per ataką Kunduzo provincijoje žuvo bent vienas civilis, „jai bus labai gaila“.
Didžiosios Britanijos ir Vokietijos lyderiai per susitikimą sakė, kad šalių tikslas - padėti Afganistanui pačiam imtis daugiau atsakomybės už tai, kas vyksta šalies viduje.
Pasak BBC korespondento Berlyne Steve Rosenbergo, nors tai ir nebuvo pasakyta garsiai, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos lyderiai tiesiog jau dabar bando apibrėžti pasitraukimo iš Afganistano strategiją. To itin siekia Vokietijos valdžia, nes šalies gyventojai smerkia misiją Afganistane.
Šiuo metu Afganistane yra 9 tūkst. Didžiosios Britanijos ir 4 tūkst. 200 Vokietijos karių.
Penktadienio NATO oro ataką surengti įsakė Vokietijos karių vadas, kai Talibano maištininkai pagrobė dvi pilnas degalų cisternas. Ataka visoje Vokietijoje sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą.
„Tiek visa Vokietijos valdžia, tiek asmeniškai aš norime, kad būtų nuodugniai ištirtas šis incidentas ir neliktų neatsakytų klausimų“, - sakė A.Merkel ir pabrėžė, kad ištirti atakos aplinkybes yra daugiau nei būtina.
Leidinyje „The Washington Post“ pasirodė informacija, kad Vokietijos karinis vadas, kuris įsakė pradėti antpuolį, galėjo pažeisti NATO nuostatas, nes aplink cisternas buvo žmonių. Vokietijos kariai manė, kad tai maištininkai.
„Buvo aišku, kad mūsų kariams grėsė pavojus. Pateisinu vado sprendimą“, - sakė Vokietijos gynybos ministras Franzas Josefas Jungas.