F.-W.Steinmeieriui, kuris
visuomenės nuomonės apklausose nuo A.Merkel atsilieka dviženkliu
skirtumu, reikėjo tvirtos pergalės šiuose debatuose, kurie, kaip
buvo tikimasi, prie televizijos ekranų turėjo sutraukti apie 20 mln.
žiūrovų. Tačiau jam sunkiai sekėsi parodyti, kuo jo politinė
darbotvarkė skiriasi nuo A.Merkel, kuri pastaruosius ketverius metus
buvo jo vadovė.
Iš karto po debatų televizijos ZDF paskelbtos momentinės
apklausos rezultatai parodė, kad 55 proc. vokiečių nori, jog
A.Merkel toliau dirbtų kanclere, o F.-W.Steinmeierį šiame poste
nori matyti tik 38 proc. respondentų.
Kita apklausa, kurią RTL užsakymu atliko tyrimų institutas
„Forsa“, parodė, jog 58 proc. vokiečių laikosi nuomonės, jog
A.Merkel „labiau tinkama vadovauti šaliai“ nei F.-W.Steinmeieris,
kuriam paramą išreiškė 28 proc. apklaustųjų.
Abiejų kandidatų, kurie vilkėjo juodus dalykinius kostiumus,
televizijos debatai virto blankia politine diskusija, kurią puikiai
apibūdino vieno iš keturių debatų vedėjų išsakyti šmaikšti
pastaba: „Čia ne dvikova, o duetas“.
„Jūs panašūs į ilgamečių sutuoktinių porą“, - pareiškė
kitas debatų vedėjas, kuris savo klausimais mėgino kiek įkaitinti
diskusijų atmosferą, tačiau jam nepavyko to padaryti.
Abu varžovai iš esmės tik gyrė darbus, kuriuos nuveikė
pastaruosius ketverius metus valdžioje buvusi didžioji koalicija.
F.-W.Steinmeieriui pareiškus, kad „mes daug pasiekėme drauge“,
A.Merkel pritarė šiai nuomonei sakydama, kad jie „drauge gerai
dirbo“.
Tačiau kanclerė pabrėžė, kad ji gali sugrąžinti Vokietijos
ekonomikos, kuri yra didžiausia Europoje, klestėjimą, jei jai
pavyktų sudaryti koaliciją su jos pageidaujamais partneriais
-verslą remiančiais laisvaisiais demokratais.
„Mes galime toliau ryžtingai judėti šiuo keliu į priekį,
tačiau būtų geriau, jei tai darytume su nauja vyriausybe“, - sakė
ji.
F.-W.Steinmeieris, paklaustas, kodėl nemano, kad A.Merkel
turėtų būti kanclere dar ketverius metus, atsakė: „Todėl, kad yra
geresnė alternatyva, konkrečiai, aš“.
Vis dėlto per pusantros valandos trukusius televizijos debatus
abiejų kandidatų nuomonės kai kuriais svarbiais klausimais
išsiskyrė, ypač dėl atominės energetikos ir darbo užmokesčio
politikos.
A.Merkel pirmtakas socialdemokratas Gerhardas Schroederis
(Gerhardas Šrėderis) sutiko, kad iki maždaug 2020 metų būtų
užkonservuoti šalies branduoliniai reaktoriai.
Tuo tarpu kanclerė sekmadienį pareiškė, kad Vokietijos
atominės jėgainės turėtų likti atidarytos kaip „jungiamoji
technologija, kol dėl atsinaujinančios ir finansiškai prieinamos
energijos perėjimas taps įmanomas“.
Tačiau F.-W.Steinmeieris atominę energetiką pavadino pavojinga.
„Tai klaidingas kelias, - sakė jis apie A.Merkel planą. - Turime
palaipsniui atsisakyti atominės energetikos“.
Abu kandidatai mėgino prisiimti nuopelnus už automobilių
gamintojos „Opel“ išgelbėjimą, prie kurio prisidėjo valstybė, bei
didžiosios koalicijos vadovavimo laikotarpiu sumažėjusį nedarbo
lygį.
Opozicinės partijos suskubo pažerti kritikos televizijos
debatams. Dietmaras Bartschas (Dytmaras Barčas) iš kraštutinių
kairiųjų partijos „Kairė“ (Die Linke) debatus pavadino „nuobodžiu
vakaru...nebuvo jokios realios priešpriešos“.
Politologas Karlas-Rudolfas Korte (Karlas Rudolfas Kortė)
televizijos kanalui ZDF sakė, kad jį nustebino F.-W.Steinmeierio
pasirodymas, nes šis politikas per debatus buvo „labiau
spontaniškas, žvalesnis ir kalbėjo trumpesniais sakiniais nei buvo
galima tikėtis“.
Ji pasirodė geriau krizės valdymo klausimais, jis buvo
stipresnis socialinio teisingumo srityje, sakė K.-R.Korte.
„Jie abu turėjo stipriųjų pusių“, - pridūrė politologas.
Prieš F.-W.Steinmeierio ir A.Merkel diskusiją televizijoje
atliktos viešosios nuomonės apklausos rodė, kad daugiau nei pusė
žmonių manė, jog televizijos debatai turės įtakos jų
pasirinkimui, už ką atiduoti savo balsą rugsėjo 27 dieną
įvyksiančiuose rinkimuose.
Tačiau atrodo, kad iš karto po „dvikovos“, kaip buvo pavadinti
šie debatai, padėtis pasikeitė.
Tik 14 proc. instituto „Forsa“ surengtos apklausos respondentų
nurodė, kad šie debatai turės įtakos jų apsisprendimui, o
priešingą nuomonę išsakė net 84 proc. tyrimo dalyvių.