Kai geležinė uždanga prasivėrė, buvę disidentai ir Šaltojo karo kariai rado daugybę bendrų interesų. Amerika garsiai skatino NATO plėtrą, kuri garantavo rytų europiečiams saugumą. Mainais buvusios komunistinės šalys ištikimai rėmė JAV ir siuntė karius į Iraką bei Afganistaną.
Tačiau atrodo, kad šilti santykiai ima vėsti. Vokietijos Marshallo fondo atliktos apklausos duomenimis, Vakarų europiečiai dabar daug palankesni Amerikai ir NATO nei jų kaimynai rytuose. Iki pernai rytiečiai nurydavo savo abejones George'u W.Bushu, kol vakariečiai atvirai raukydavosi, matydami, jų manymu, Baltųjų rūmų nekompetenciją ir vienašališkumą.
Baracko Obamos išrinkimas pakėlė JAV populiarumą visoje Europoje, tačiau tik šiek tiek Lenkijoje ir Rumunijoje. Rytų Europoje nusiminimas atvirai juntamas – liepos 22-ąją daugelis iškilių visuomenės veikėjų – tarp jų buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelis ir Lenkijos „Solidarumo“ įkūrėjas Lechas Walesa – pasirašė viešą laišką, apgailestaujantį dėl transatlantinių ryšių nykimo.
Viena iš laišką paskatinusių priežasčių – B.Obamos administracijos permąstoma priešraketinės gynybos sistema. Anksčiau planuota Lenkijoje įkurdinti dešimt gaudomųjų naikintuvų, o Čekijoje pastatyti radiolokacijos stotį, kad būtų galima apginti Ameriką ir Europą nuo Irano raketų. Toks planas supykdė Rusiją, kuri JAV karines bazes laikė veržimusi į jos interesų zoną. Plano keitimas gali atrodyti kaip nusilenkimas Rusijos norams.
Lenkai taip pat nerimauja, kad vietoj jiems žadėto oro gynybos raketų diviziono, turėjusio saugoti naikintuvus, gaus tik laikinai paskolintas mokomąsias raketas. „Tik prekybinis triukas“, - piktai burbteli vienas Varšuvos pareigūnas. O Amerika teigia niekada neketinusi Lenkijoje nuolatos laikyti tikrų raketų.
B.Obamos administracija gana atsainiai pasižiūrėjo į Lenkijoje rugsėjo 1-ąją vykusį Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-mečio minėjimą. Kitos šalys – Rusija, Vokietija – atsiuntė aukščiausius pareigūnus. O JAV iš pradžių pasiūlė tik atsistatydinusį B.Clintono eros pareigūną Williamą Perry, pagarsėjusį skeptišku požiūriu į NATO plėtrą. Pasigirdus pasipiktinimo šūksniams, į Gdanską atvyko ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jimas Jonesas. Tačiau lenkai pasijuto įžeisti.
Kita skaudi tema – JAV pasirodę pranešimai, kad Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje CŽV laikė slaptas bazes, kur tardė terorizmu įtariamus asmenis. Visų šalių vyriausybės neigia gandus, tačiau dabar ne vienam rinkėjui sąjunga su Amerika asocijuojasi su nuolaidžiavimu pagrobimams ir kankinimams bei žala šalių įvaizdžiui. Jei kitą kartą JAV šnipams prireiks slaptos pagalbos, sąjungininkai gali nebebūti tokie paslaugūs.
Kritikos sulaukė ir NATO patikimumas. Naujosios narės sako, kad jų piliečiai nerems karinių ekspedicijų užsienyje – šiuo metu didžiausio NATO prioriteto – jei nebus tinkamai ginami nuo grėsmės iš Rusijos namuose. Nuotaikos nė kiek nepataisė ir neseniai Rusijos ir Baltarusijos surengtos bendros karinės pratybos, demonstratyviai pavadintos „Zapad“ („Vakarai“).
Didelėje liepą Briuselyje vykusioje NATO patarėjų konferencijoje Rytų europiečiai net išsižiojo, kai vienas žymus Vokietijos akademikas penktąjį NATO sutarties straipsnį – pagrindinę aljanso kolektyvinės gynybos garantiją – pavadino fikcija. Jei mus užpultų Rusija, klausia Lenkija ir Baltijos šalys, NATO mus gintų ar tik pakonsultuotų? Sunerimęs rytų europietis aljansą lygina su „XVIII amžiaus Lenkijos-Lietuvos Seimu, tapusiu neatsakingiausių savo narių įkaitu“.
NATO stengiasi išsklaidyti šias baimes. Grėsmių vertinimo ataskaitas rašantis komitetas pakeitė požiūrį į Rusiją. Kuriami anksčiau tabu buvę planai nenumatytiems atvejams. Šioje srityje B.Obamos administracija daug aktyvesnė už pirmtakus. Tačiau Lenkijai to negana – ji nori, ypač jei bus atšaukta priešraketinės gynybos bazė, ne teorinių planų, o praktinių pasiruošimų – karinių manevrų, kuro ir amunicijos atsargų.
Viena iš problemos šaknų – B.Obamos išreklamuoti ketinimai „perkrauti“ santykius su Rusija. Iš principo Rytų europiečiai tam neprieštarauja. Tačiau jiems nerimą kelia praktinis tų ketinimų įgyvendinimas. Rusija gali paprašyti laisvesnės rankos Europoje mainais į, pavyzdžiui, spaudimą Iranui. Valstybės departamentas stengiasi nuraminti Amerikos sąjungininkus. Tačiau Nacionalinės saugumo tarybos pareigūnė, tiesiogiai atsakinga už Europą, Liz Sherwood-Randall anksčiau dirbo su W.Perry ir pritaria jo skeptiškam požiūriui į NATO išsiplėtimą. Išgirdę jos vardą pareigūnai iš Rytų Europos net krūpteli.
Žinoma, JAV turi daugybę didesnių problemų nei santykiai su Rytų Europa, o Vašingtonui vieši burbėjimai įspūdžio nedaro. Galbūt Rytų europiečiai ir buvo naivūs santykiuose su G.W.Busho Amerika, bet net ir kai kurie B.Obamos komandos nariai sutinka, kad buvusi administracija galėjo padaryti šiek tiek daugiau.