Pasak pirmą kartą istorijoje EP pirmininko postą užimančio Rytų Europos
atstovo, ši institucija didžiausią dėmesį privalo skirti ekonomikos
gaivinimui ir solidarumui, energetikai ir ekologijai, užsienio
politikai, žmogaus teisėms ir savo vidinei reformai.
Rugsėjo 15 d. J.Buzekas 735 kolegoms pristatė dvejus su puse
metų truksiančios kadencijos prioritetus. „Nebeliko „senos“ ir
„naujos“ Europos, yra viena bendra Europa“, - pabrėžė J.Buzekas,
savo išrinkimą EP vadovu pavadinęs Europos žemyno vienybės simboliu.
Kalbėdamas apie būtinybę įveikti krizę naujasis Parlamento
pirmininkas ragino kovoti su protekcionizmo ir politikos
renacionalizavimo apraiškomis. Pasak jo, be solidarumo nebus tikros
vienybės, laisvės ir stiprios šiuolaikiškos Europos.
„Krizės neįveiksime neišnaudoję milžiniško intelektualinio,
ekonominio ir kūrybinio moterų potencialo“, - pabrėžė EP vadovas.
Jis taip pat kalbėjo apie atvirumą primindamas, kad imigracija
visuomet nešė naudą Europai.
„Europiečiai gali nesuprasti geopolitikos, bet jie supranta,
kad liko be šildymo“, - apie galimas energetinės krizės apraiškas
šnekėjo J.Buzekas. Pasak jo, Europai reikia investicijų į
atsinaujinančius energetikos šaltinius, vamzdynų įvairinimo, dujų
ir elektros tinklų sujungimo ir bendro dujų įsigijimo. „Mums būtina
„žalioji revoliucija“ ir savo poreikių ribojimas“, - kalbėjo
Parlamento vadovas.
Vardindamas bendros užsienio politikos prioritetus J.Buzekas
paminėjo bendradarbiavimą su Pietų ir Rytų kaimynėmis,
transatlantinius santykius, partnerystę su Rusija, Kinija, Indija,
Brazilija ir P.Afrika bei artėjančią Kroatijos ir galimą
Islandijos narystę ES.
Pabrėžęs žmogaus teisių aspekto užsienio politikoje svarbą J.
Buzekas išreiškė susirūpinimą dėl tarp Slovakijos ir Vengrijos
kilusios įtampos tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje,
pasiūlydamas tarpininkauti siekiant išspręsti tarp šių ES valstybių
kilusius nesutarimus.
Pasak EP vadovo, šiai institucijai būtinos permainos, o
„piliečiai privalo žinoti, už ką jie balsuoja“.