George'as W.Bushas parodė išskirtinį
dėmesį Rytų bei Vidurio Europai, ir jos lyderiai suskubo
prisijungti prie jo „norinčiųjų koalicijos“, kuri buvo sudaryta po
2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
Dabar nemažai pareigūnų ir paprastų piliečių skundžiasi
B.Obamos administracijos tariamu abejingumu Rytų Europai.
Tai stulbinantis pokytis regione, kuris seniai buvo pripratęs
prie draugiškų ryšių su Jungtinėmis Valstijomis.
„Dabar mes matome abejingumo pradžią“, - sakė rumunų istorikas
ir tyrinėtojas Tudoras Salajeanas.
Pasikeitusios rytų europiečių nuotaikos kartais gali
pasireikšti net kaip tam tikras priešiškumas. B.Obamos požiūris
į opias pasaulines problemas „nevertas supuvusio svogūno“,
pareiškė Rumunijos kultūros instituto vadovo pavaduotojas Mircea
Mihaiesas.
Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Vokietijos Marshallo
fondo visuomenės nuomonės tyrimas, kurio rezultatai buvo
paskelbti anksčiau šį mėnesį, parodė, kad du iš trijų
bulgarų, čekų, lenkų bei rumunų pritaria B.Obamos užsienio
politikai. Tokia parama gali atrodyti tvirta, tačiau ji nublanksta
turint galvoje faktą, kad Vakarų Europoje B.Obamą remia devyni iš
dešimties respondentų.
Normalu, kad santykiai plėtojasi, ir šiuo metu, atrodo, esama
nedaug svarbių priežasčių Jungtinėms Valstijoms laikyti Rytų
Europą prioritetu, sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir
tarptautinių tyrimų centro Naujųjų Europos demokratijų projekto
direktorius Januszas Bugajskis.
„Šios šalys gali būti savo pažangos aukos, - sakė J.Bugajskis
pirmadienį. - Jos yra pakankamai stabilios. Jų nekrečia didesni
socialiniai neramumai ar politinis nestabilumas, joms neiškyla jokių
realių grėsmių saugumui. Didesnė šalies pažanga sąlygoja tai,
kad ji palaipsniui išstumiama iš JAV užsienio politikos
darbotvarkės“.
Galima teigti, kad B.Obama vis dar žavisi daug eilinių
europiečių. Balandį Prahoje viduramžių pilies fone sakydamas
vieną pirmųjų reikšmingų savo užsienio politikos kalbų JAV
prezidentas akcentavo ne vieną dešimtmetį trunkančią
transatlantinę draugystę, padėjusią išlaisvinti šalis, kurias
nuo Vakarų pasaulio buvo atskyrusi Geležinė uždanga. Pasiklausyti
naujojo Amerikos lyderio susirinko tūkstančiai žmonių, kurie jį
sutiko audringais plojimais ir džiaugsmo šūksniais.
Tačiau dabar šie žmonės, kuriems aštuonerius metus G.W.Bushas
demonstravo išskirtinį dėmesį, nejaučia B.Obamos prielankumo, ir
tam esama įvairių priežasčių.
Čekijos ir Lenkijos lyderiai nepatenkinti nauja prieštaringa
Amerikos pozicija dėl G.W.Busho plano šiose buvusiose komunistinėje
šalyse dislokuoti priešraketinės gynybos skydo, skirto apsisaugoti
nuo „piktavalių valstybių“, tokių kaip Iranas, galimų raketų
atakų. Plane buvo numatyta Lenkijoje dislokuoti 10 raketų
gaudytuvų, o kaimyninėje Čekijoje pastatyti radiolokatorių stotį.
Tačiau neseniai JAV gynybos departamento aukšto rango
pareigūnai pareiškė, kad svarstomos kitos galimybės. Ketinimai
Lenkijoje ir Čekijoje dislokuoti PRG skydo elementus papiktino
Rusiją, o B.Obamos administracija siekia pataisyti pašlijusius
santykius su Kremliumi.
Akivaizdu, kad padėtį komplikuoja ir faktas, kad nors lenkų ir
čekų vyriausybės sutiko, kad jų šalyse būtų dislokuoti
amerikiečių PRG skydo elementai, nemažai paprastų piliečių tai
vertina nepalankiai ir surengė virtinę audringų protestų prieš
šiuos planus. Dabar kai kurie lyderiai būgštauja, kad jie bereik
užsitraukė visuomenės kritiką.
„Laikysiu tai nešvariu triuku, jei Čekija ir Lenkija galiausiai
liks neapsaugotos“, - agentūrai AP sakė buvęs Čekijos
vicepremjeras Alexandras Vondra, anksčiau
dirbęs ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose.
A.Vondra buvo tarp grupės garsių buvusių Rytų ir Vidurio
Europos lyderių bei intelektualų, kurie liepą laišku kreipėsi į
B.Obamą, įspėdami, jog iki šiol artimu Amerikos sąjungininku
laikytas regionas dabar patiria didelį išbandymą dėl Rusijos
„revizionistinio“ elgesio ir regiono reikšmės sumažėjimo
Vašingtono užsienio politikoje.
„Jei nepasirūpinsime santykiais tarp JAV ir Vidurio bei Rytų
Europos, tai gali lemti tam tikrą santykių pablogėjimą ateityje“,
- sakė A.Vondra interviu agentūrai AP.
Lenkai turi kitų priežasčių pykti ant Vašingtono.
Rugsėjo 1 dieną Lenkijoje vykusiame 70-ųjų Antrojo pasaulinio
karo pradžios metinių minėjime dalyvavo Rusijos ministras
pirmininkas Vladimiras Putinas, taip pat Prancūzijos vyriausybės
vadovas Francois Fillonas bei Didžiosios Britanijos
užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas.
Tuo tarpu Jungtinėms Valstijoms šiame renginyje atstovavo
patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jamesas Jonesas - tai nuvylė lenkus, kurie tikėjosi sulaukti viceprezidento Joe Bideno ar bent valstybės
sekretorės Hillary Rodham Clinton.
„Jie nenori mūsų. Mes jiems nerūpime“, - rašė apžvalgininkas
Lukaszas Kwiecienas savo komentare, kurį pavadino
„Mokame už savo aklą meilę Amerikai“.
Laikraščio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas Bartoszas
Weglarczykas savo ruožtu įspėjo
Vašingtoną apie galimas pasekmes.
„Neabejoju, kad atėjus naujai administracijai Vašingtonas ėmė
nepaisyti santykių su Lenkija ir visa Vidurio Europa. Kai kas, tarp
jų ir aš, sakome, kad tai klaida ir vieną dieną Vašingtonui gali
tekti už tai brangiai sumokėti“, - rašė jis.
Rumunai, kurių kariai, kaip ir daugelio kitų Europos šalių,
kovėsi drauge su amerikiečių pajėgomis Irake ir Afganistane, dabar
jaučiasi nepelnytai kaltinami dėl to, esą jų vyriausybė leido JAV
Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) šalies teritorijoje įrengti
slaptą kalėjimą, kuriame buvo tardomi ir galimai kankinti įtariami
teroristai.
Rumunijos vyriausybė griežtai paneigė šiuos kaltinimus.
Tačiau tai neužkirto kelio tokiems įtarimams - praėjusį mėnesį
laikraštis „The New York Times“, remdamasis buvusiu CŽV pareigūnu,
pranešė, kad vienas iš slaptų įtariamų teroristų laikymo
centrų veikė Bukarešto centre.
Rumunijos prezidentas Traianas Basescu, kuris
buvo tvirtas G.W.Busho šalininkas, neseniai su ilgesio gaida balse
kalbėjo apie „nesuskaičiuojamus bendrus tikslus, kuriuos pavyko
įgyvendinti“ Baltuosiuose rūmuose šeimininkaujant G.W.Bushui.
Šią vasarą T.Basescu pirmą kartą nedalyvavo liepos 4-ąją
minimos JAV Nepriklausomybės dienos proga Amerikos ambasados
organizuotoje šventėje.
Tuo metu rumunų žiniasklaida pranešė, kad naujasis Amerikos
ambasadorius Rumunijoje diplomatinius kredencialus šalies vadovui
įteikė tą pačią dieną, kaip ir nauji Kanados, Nyderlandų,
Filipinų, Vokietijos bei Meksikos ambasadoriai, nors anksčiau naujam
JAV diplomatinės misijos vadovui ta proga būdavo rengiamas specialus
priėmimas pas prezidentą.
JAV ambasadorius Markas Gitensteinas neteikia reikšmės kalboms
apie mažėjančią visuomenės paramą Vašingtonui. Rumunija
„tebėra labiausiai proamerikietiška šalis Europoje, - sako jis.
Rumunė mokytoja Roxana Pop nėra tuo tikra, nors
mano, kad B.Obama dirba geriau už G.W.Bushą.
Amerikos įtaka „ne visuomet buvo geras dalykas“, sakė 28 metų
mokytoja ir pridūrė: „Jie turėtų palikti mus vienus... Mes
neturėtume būti nuo kažko visiškai priklausomi“.