Už 53 metų centro dešiniųjų lyderio perrinkimą Europos
Komisijos vadovu pasisakė 382 iš 736 europarlamentarų.
Prieš J.M.Barroso paskyrimą balsavo 219 Bendrijos įstatymų
leidėjų. Kiti europarlamentarai balsavime, kuris vyko Strasbūro
mieste Prancūzijoje, nedalyvavo arba balsavimo metu susilaikė.
Didele Europos įstatymų leidėjų balsų persvara patvirtintas
J.M.Barroso užsitikrino, kad jo kadencija nenutrūks, net jeigu
kitais metais įsigalios Lisabonos sutartis, kurioje numatomos didelio
masto ES reformos.
„Leiskite pasveikinti naujai išrinktą pirmininką kaip (Europos)
Komisijos pirmininką. Mūsų laukia daug darbo. Susidursime su
daugeliu iššūkių“, - sakė Europos Parlamento pirmininkas Jerzy
Buzekas.
„Žinau, kokie yra jūsų lūkesčiai, todėl tikimės
bendradarbiauti su jumis ir daug pasiekti per ateinančius penkerius
metus“, - pridūrė jis, kai buvęs Portugalijos premjeras buvo
pasveikintas atsistojusių delegatų ovacijomis.
J.M.Barroso padėkojo jį parėmusiems įstatymų leidėjams.
Pastarąsias kelias savaites Europos Parlamento frakcijos po kaulelį
nagrinėjo jo ateities planus ir kritikavo per pirmąją kadenciją
nuveiktus darbus, sprendžiant didžiuosius iššūkius, tokius kaip
finansų ir ekonomikos krizės.
„Esu Komisijos pirmininkas, todėl mano partija taps Europa, -
sakė J.M.Barroso. - Tie, kad nori dalyvauti šioje jaudinančioje
kelionėje - Europos integracijoje - jie turi užtikrinti būtiną
konsensusą dėl suvienytos Europos“.
J.M.Barroso, kuris buvo vienintelis kandidatas į Europos
Komisijos pirmininko postą, jau anksčiau užsitikrino 27 Europos
Sąjungos valstybių vadovų paramą.
Jo perrinkimu buvo beveik neabejojama, nes centro dešinieji yra
pagrindinė politinė jėga Europarlamente.
Europos Komisijos pirmininkas įrodė mokantis atlaikyti bet kokias politines audras
Ilgos darbo valandos, neretai
itin kandi kritika ir bendravimas su 27 šalių vadovais,
kurių dauguma nekalba tavo gimtąja kalba - tai paaiškina, kodėl norą
užimti Europos Komisijos pirmininko postą išreiškė tik vienas
kandidatas, konservatyvių pažiūrų portugalų politikas 53
metų Jose Manuelis Barroso.
J.M.Barroso žadėjo padėti europiečiams įveikti Bendriją
užklupusias didžiausias per daug dešimtmečių ekonomines negandas,
jei liks vadovauti Europos Sąjungos (ES) vykdomajai institucijai.
Europos Parlamentas trečiadienį per balsavimą Strasbūre
pritarė buvusio maoistų aktyvisto J.M.Barroso, kuris anksčiau
užėmė Portugalijos ministro pirmininko postą, paskyrimui vadovauti
Europos Komisijai antrą penkerių metų kadenciją.
Europos Komisijos vadovo „ambicingos politinės ateities vizijos“
detalės pakankamai miglotos, ir tai paskatino kai kuriuos Bendrijos
įstatymų leidėjus apkaltinti J.M.Barroso, esą jis per mažai
nuveikė Europai kovojant su didžiausiu ekonomikos augimo
sulėtėjimu nuo Antrojo pasaulinio karo.
Žaliųjų frakcijos Europarlamente lyderis Danielis Cohn-Benditas
vadovavo raginimams nepatvirtinti J.M.Barroso
antrai kadencijai.
„J.M.Barroso politika pakenkė ekonomikai, aplinkos apsaugai ir
demokratijai. Negalime leisti, kad tai tęstųsi dar penkerius metus“,
- sakė europarlamentaras.
Tačiau 27 Bendrijos valstybių lyderiai, kuriems vieninteliams
formaliai jis yra pavaldus, jau anksčiau išreiškė paramą
J.M.Barroso pakartotiniam paskyrimui. Jie pasirinko žmogų, kuris per
savo ilgą politinę karjerą įrodė galintis atlaikyti bet kokias
audras ir mokantis greitai prisitaikyti prie pokyčių.
Daugumai europiečių J.M.Barroso yra vienintelis atpažįstamas
veidas nepažįstamų biurokratų minioje, zujančioje po tris
pagrindines ES institucijas, kurių būstinės yra Briuselyje.
ES valstybių lyderiams Europos Komisijos vadovas vis dažniau
tampa savotišku žaibolaidžiu nukreipti kritiką dėl visai
Bendrijai taikomų nepopuliarių sprendimų, kuriuos iš esmės priima
jų vyriausybės.
Per savo ilgą karjerą J.M.Barroso iš maoistų studentų
aktyvisto, kuriuo buvo aštuntajame dešimtmetyje, tapo JAV
vadovaujamo karo Irake, prasidėjusio 2003 metais, rėmėju.
Savo kadencijos Briuselyje pradžioje jausdamas pasikeitusias
nuotaikas aplinkosaugos srityje J.M.Barroso greitai sušvelnino
laisvosios rinkos principais pagrįstą savo požiūrį į darbą ES
vykdomojoje institucijoje ir ėmė propaguoti žaliųjų idėjas bei
pliekti Bendrijos nares už nepakankamas pastangas kovoti su klimato
kaita.
Tačiau jo pirmosios kadencijos pasiekimai nebuvo dideli. Viena
priežasčių galima laikyti tai, kad J.M.Barroso vengia stumti naujas
taisykles, kurios gali supykdyti didžiąsias ES valstybes, tokias
kaip Prancūzija Didžioji Britanija ir Vokietija.
Pavyzdžiui, J.M.Barroso sušvelnino planus įvesti didelius
šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų apribojimus naujiems
automobiliams Europoje, kad nesupykdytų Berlyno, kuris jaučia
didelį Vokietijos automobilių gamintojų spaudimą.
Analogiškai buvo sušvelnintos Europos Komisijos parengtos naujos
taisyklės dėl milžiniško Europos paslaugų sektoriaus atvėrimo
didesnei konkurencijai, nes Prancūzija mano, kad dėl pigios darbo
jėgos iš Rytų Europos antplūdžio be darbo gali likti nemažai
prancūzų.
„Kai kurios mažesnės šalys nebuvo juo labai patenkintos, nes
jis gynė didžiųjų valstybių narių interesus“, - sakė analitikė
Julia De Clerck-Sachsse iš Europos
politikos studijų centro Briuselyje.
„Jis yra geresnis koordinatorius nei vadovas. Komisija nepateikė
daug naujų iniciatyvų“, - pridūrė ji.
Vis dėlto J.M.Barroso sugebėjo prastumti naujas ambicingas kovos
su klimato kaita nuostatas, pagal kurias ES narės turi 20 proc.
sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus ir
pasiekti, kad iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos
šaltinių būtų gaunama 20 proc. energijos.
ES piliečių džiaugsmui J.M.Barroso taip pat pavyko pasiekti,
kad ES vyriausybės ir Europos Parlamentas priimtų naujas taisykles,
apribojusias mobiliųjų telefonų tarptinklinio ryšio paslaugų
kainas.
Nors Europos Komisijos pirmininko darbas sunkus, už jį gaunamas
nemenkas atlyginimas. Kas mėnesį jam mokamas 25 tūkst. eurų
atlyginimas, jis taip pat gauna priemokas bei jam skiriamas
automobilis su vairuotoju.