Danijos premjeras pristatė savąją harmoningos pasaulinės
gynybos struktūros viziją kitą dieną po JAV prezidento Baracko
Obamos sprendimo atšaukti planuotą priešraketinės
gynybos (PRG) skydo elementų dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje.
„NATO nori, kad Rusija taptų tikrąja Europos ir tarptautinio
saugumo dalininke, - A.F.Rasmussenas sakė Briuselyje esančioje
transatlantinio Aljanso būstinėje. - Norima, kad Rusija taptų
partnere sprendžiant didžiąsias mūsų laikų problemas“.
NATO vadovui sakant šią kalbą Rusijos premjeras Vladimiras
Putinas pagyrė „korektišką ir drąsų“ Vašingtono sprendimą
įšaldyti ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracijos planus.
JAV, NATO ir Rusija turėtų apsvarstyti galimybes sujungti savo
PRG sistemas, pridūrė A.F.Rasmussenas, paremdamas Rusijos prezidento
Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymus kurti naują bendro saugumo
struktūrą, kuri tęstųsi nuo Tolimųjų Rytų iki vakarinės
Šiaurės Amerikos pakrantės.
„Tikiu, kad NATO ir Rusijos dialogas gali sukurti tikrą
pridėtinę vertę. Mesi visi privalome siekti euroatlantinės saugumo
architektūros, kurioje taip pat būtų atspindėta Rusija“, -
pabrėžė jis.
Balistinių raketų technologijų platinimo prevencijos studija
yra „NATO ir Rusijos esminis strateginis interesas“, pridūrė
A.F.Rasmussenas.
„Turėtume ištirti galimybes tinkamu laiku susieti JAV, NATO ir
Rusijos priešraketinės gynybos sistemas“, - sakė Aljanso vadovas.
„Pirma, manau, kad NATO ir Rusija turėtų nedelsiant
pasirūpinti, kad būtų sustiprintas mūsų praktinis
bendradarbiavimas visose srityse, kuriose įžvelgiame tas pačias
grėsmes ir pavojus mūsų saugumui. Tokių sričių esama daug“, -
sakė A.F.Rasmussenas.
„Antra, - sakė Aljanso generalinis sekretorius, - siekiant
stiprinti tvirtumą ir pasitikėjimą man norėtųsi pagyvinti Rusijos
ir NATO tarybos darbą, kad galėtume joje vesti atvirą ir
nešališką dialogą visais klausimais, susijusiais su taika ir
stabilumu Europoje“.
Trečia, NATO generalinis sekretorius paragino Vakarų šalių
karinį bloką ir Rusiją kartu įvertinti XXI šimtmečio saugumo
iššūkius: „Norėčiau, kad NATO ir Rusija susitartų bendrai
atlikti naują XXI šimtmečio saugumo iššūkių įvertinimą, kuris
taptų tvirtu mūsų būsimo bendradarbiavimo pagrindu“.
Pasak jo, NATO santykiuose su šalimis partnerėmis „nė viena jų
neturi tiek daug galimybių kaip Rusija“.
Generalinis sekretorius pabrėžė suvokiantis, kad NATO ir
Rusijos santykiai „gali greitai tapti vidaus politikos įkaitais“,
taip pat pripažino, kad jo pasiūlymų įgyvendinimui prireiktų
„didelės politinės valios“.
„Tačiau aš taip pat manau, kad nė su viena jų tarpusavio
santykiai nėra taip apsunkinti neteisingo suvokimo, nepasitikėjimo
ir skirtingų politinių darbotvarkių“, - pabrėžė A.F.Rasmussenas.
Jo nuomone, Rusija ir NATO per daug energijos sunaudoja tam, kas
jas skiria.
Aljanso generalinis sekretorius pažymėjo, kad tie trys punktai,
kuriuos jis išvardijo, galėtų padėti pasiekti, kad Rusijos ir
Aljanso tarpusavio santykiai būtų vaisingesni.
„NATO nori, kad Rusija būtų Europos tarptautinio saugumo dalis,
Rusijos reikia mums kaip partnerės svarbiems nūdienos klausimams
spręsti. Nors daug kas Rusijoje dar gali dvejoti, sutikti ar ne, aš
imuosi prognozuoti, jog Rusija greičiau anksčiau nei vėliau suvoks,
kad labiau suderinti santykiai su NATO labiau atitinka jos pačios
interesus“, - sakė jis.
Naujasis NATO vadovas paragino stiprinti Aljanso ir Rusijos
ryšius, kurie buvo itin smarkiai pašliję dėl praeitų metų
rugpjūtį vykusio trumpo Maskvos ir JAV sąjungininko Tbilisio
ginkluoto konflikto ir mėginimų įtraukti Ukrainą į NATO įtakos
zoną.
NATO sąjungininkės Europoje taip pat nuogąstauja dėl grėsmių
energetiniam saugumui, kurį kelia milžiniškus naftos ir dujų
išteklius turinčios Rusijos dominavimas.
Lenkija ir Čekija, kuriose planuota dislokuoti PRG skydo
elementus viešai nedemonstravo nusivylimo dėl ketvirtadienį
paskelbto B.Obamos sprendimo, sakydamos, jog toks žingsnis jokiu
būdu nesusilpnins ryšių su Vašingtonu.
Vienu iš pirmųjų galimo Aljanso bendradarbiavimo su Rusija
pasaulinio saugumo srityje tapo A.F.Rasmusseno raginimas Maskvai
visomis politinėmis jėgomis spausti Iraną atsisakyti branduolinių
ambicijų.