Irake ir Afganistane – nelengva kova net su nematomu priešu

Vyriausiasis NATO pajėgų Afganistane vadas Stanley McChrystalas rugsėjo 4-ąją panoro išsiaiškinti, kas iš tiesų nutiko. Mat nuskambėjo žinia, kad Aljanso naikintuvai susprogdino du talibų užgrobtus benzinvežius.

Tačiau kitame ragelio gale jis išgirdo netikėtą atsakymą.

„Atleiskite, generole, negaliu paaiškinti, kas įvyko, nes esu pernelyg pagiringas“, – S.McChrystalui atsakė po išgertuvių dar neatsigavęs karininkas.

Generolas tiesiog įsiuto ir tuoj pat uždraudė alkoholio vartojimą tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) štabe Kabule.

Vis dėlto S.McChrystalas neišgirdo nieko nauja. Tai, kad Vakarų sąjungininkų kariai ir Irake, ir Afganistane piktnaudžiauja alkoholiu bei narkotikais, yra vieša paslaptis.

Būtent alkoholis yra tapęs ne vieno skaudaus incidento šių karų įkarštyje priežastimi.

„Čia atvykau, nes norėjau žudyti žmones. Tiesa, maniau, kad žudymas pakeis mano gyvenimą, tačiau kai pirmąkart nužudžiau žmogų, nieko nepajutau. Gal tik pagalvojau: „Noriu picos“.

Taip JAV armijos eilinis Stevenas Greenas kalbėjo 2005 metų lapkritį.

Po penkių mėnesių kario elgesiu pasibaisėjo visa Amerika.

24 metų S.Greenas su keturiais būrio draugais Mahmudijos mieste netoli Irako sostinės Bagdado sučiupo 14 metų Abeer Qassim alJanabi, ją išprievartavo ir po to nužudė. Nužudė ne tik mergaitę, bet ir jos tėvus bei jaunesnę seserį.

2004-ųjų kovą JAV armijos specialistas Justinas Lillisas kariams padedančių irakiečių civilių paprašė į bazę slapta įnešti naminės Irake pagamintos degtinės.

Prisigėręs jis ėmė šaudyti į visas puses. Įšokęs į visureigį, J.Lillisas lyg pašėlęs važinėjo ratu ir taikėsi į bazę saugančius karius.

Lygiai po pusmečio amerikiečių pajėgų bazėje netoli Bagdado eilinis Chrisas Rolanas naktinio budėjimo metu staiga išsitraukė nedidelį pistoletą ir šovė šalia buvusiam kariui tiesiai į galvą.

Šių metų gegužės 11 dieną vienos karinės bazės JAV teritorijoje psichologinių konsultacijų klinikoje karys pradėjo šaudyti į būrio draugus. Penki jų mirė.

Kas sieja visus šiuos skaudžius nusikaltimus, gerokai pakenkusius JAV kariuomenės reputacijai, tikriausiai jau atspėjote. Taip, tai – alkoholis.

Tačiau čia paminėti pavyzdžiai toli gražu nesudaro baigtinio sąrašo.

Vartoti alkoholį kariams Afganistane ir Irake griežtai uždrausta. Tačiau statistika atspindi, kad kariai šiose šalyse nusikaltimus ypač dažnai įvykdo būtent apsvaigę nuo alkoholio.

Tiesa, šiurpiausi ir labiausiai per pasaulį nuskambėję nusikaltimai – pavyzdžiui, minėtosios žudynės Irako Mahmudijos mieste – buvo įvykdyti prieš kelerius metus. Nuo to laiko tokių incidentų sumažėjo.

Vis dėlto manoma, kad padėtis ne tik nesikeičia, bet ir blogėja. Ne tik amerikiečiai, bet ir kitų valstybių kariai alkoholiu malšina stresą ar atsipalaiduoja.

Iš Afganistano pranešama, kad pažeidinėti griežtas režimo taisykles ISAF kariams jau tapo kasdienybe. Šaltiniai NATO štabe Kabule mano, kad generolo S.McChrystalo draudimas vartoti alkoholį vargu ar ką pakeis.

„ISAF šalys alkoholio vartojimą vertina skirtingai. Pavyzdžiui, amerikiečiams iš viso neleidžiama jo vartoti, britai per dieną gali išmaukti dvi skardines alaus, o ispanai ir prancūzai mėgaujasi vynu pietų metu“, – teigė šaltiniai JAV žiniasklaidai.

Ypač siautulingos linksmybės Irake ir Afganistane esančias Vakarų šalių bazes drebina ketvirtadieniais. Mat penktadienį musulmonai – net „Al Qaeda“ kovotojai ir Talibano smogikai – ilsisi.

Suskaičiuota, kad iš visų abiejose karo zonose amerikiečių karių padarytų nusikaltimų daugiau nei du trečdaliai buvo įvykdyti apsvaigus nuo alkoholio arba narkotikų.

Prie 240 kariniuose teismuose nagrinėtų bylų teko pridėti paaiškinimus, kad įtakos karių elgesiui turėjo svaigalai.

Be to, daugiau nei trečdaliu atvejų Iraką arba Afganistaną sukrėtė ypač rimti nusikaltimai: žmogžudystės, išžaginimai ir ginkluoti apiplėšimai.

Pernai paviešinta Pentagono ataskaita parodė, kad 2002-2006 metais alkoholio vartojimas JAV armijoje padidėjo 30 procentų.

Tokie duomenys gali skambėti keistai. Mat musulmonams – tiek Irakas, tiek Afganistanas juk yra musulmoniškos šalys – Koranas draudžia vartoti alkoholį.

Parduotuvėse, net esančiose armijos bazėse, nusipirkti alaus, vyno ar degtinės taip pat neįmanoma.

Tačiau bent jau Irake tarnaujantys JAV kariai visus draudimus lengvai pamina tiesiog papirkdami paprastus irakiečius ir milžiniškais kiekiais vartodami vietinį pilstuką.

Be to, alkoholio nesunku gauti net iš karių tėvynės. Dažniausiai paprašoma draugų, kad šie atsiųstų kokybiško džino ar romo, supilto, pavyzdžiui, į burnos skalavimo skysčio buteliukus.

Alkoholis kariams yra tapęs pigiu ir lengvu būdu įveikti stresą bei depresiją, kai, pavyzdžiui, be įspėjimo pratęsiamas dislokavimo karo zonoje laikotarpis.

„Akivaizdu, kad turime be galo daug problemų dėl alkoholio vartojimo kariuomenėje, – sutiko Hjustone įsikūrusios Karo veteranų klinikos psichiatras Thomas Kostenas. – Kaip ir per Vietnamo karą, kariai klimpsta į alkoholio ir narkotikų liūną“.

Problema ypač opi tarp JAV jūrų pėstininkų – tų, kurie dažniausiai ir nuožmiausiai kaunasi mūšiuose su priešais.

Tiesa, kad alkoholis kelia problemų, buvo pripažįstama ne visuomet.

Anot vieno JAV generolo, 7-ajame ir 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmečiais „gėrimas net buvo sveikintinas reiškinys“.

„Būrio draugai išeidavo į miestą pasižmonėti ir gerdavo iki žemės graibymo. Paryčiais dažnai rasdavai eilinį, apsikabinusį klozetą. Bet jokių išvadų niekas nedarė – tai buvo normalu“, – dienraščiui „The New York Times“ pasakojo atsargos generolas.

Vėliau pakantumas tokiam elgesiui, ypač pasibaigus Vietnamo karui, pradėjo slopti.

„Jei bare ar klube karys išgerdavo daugiau nei du stiklus gėrimo, jis iš aplinkinių sulaukdavo keistų žvilgsnių“, – teigė amerikietis.

Ir tuoj pat pridūrė: „Turbūt tai susiję su tuo, kad Amerika tuo metu nekariavo. Dabar mūsų vaikinai kaunasi net dviem frontais. Alkoholio čia neišvengsi“.

Tokias generolo įžvalgas tarsi patvirtina skaičiai. Nors alkoholio vartojimas JAV ginkluotosiose pajėgose nuo 1980 metų pradėjo mažėti ir virto išimtimi, o ne taisykle, padėtis kardinaliai pasikeitė po 2001-ųjų. Būtent tada JAV pradėjo karines kampanijas Afganistane ir Irake.

Pernai, pirmą kartą nuo 1985-ųjų, daugiau nei ketvirtadalis visų kariškių prisipažino geriantys reguliariai ir daug. Daug – tai penkias ar daugiau alkoholio porcijų (viena porcija atitinka maždaug 40 mililitrų degtinės, 150 mililitrų vyno arba 300 mililitrų alaus. – Red.).

„Kalbant apie per trumpą laiką suvartojamo alkoholio kiekį, kariai, be jokios abejonės, lenkia civilius“, – pripažino JAV karinių oro pajėgų psichologas Wayne'as Talcottas.

JAV gynybos departamente tokios tendencijos kelia didžiulį nerimą. „Tai yra labai rimta problema“, – teigė Lynn Pahland, departamento atstovė, atsakinga už karių sveikatos problemas.

Piktnaudžiavimas alkoholiu Gynybos departamentui kasmet kainuoja daugiau kaip 600 mln. JAV dolerių (1,4 mlrd. litų).

Be to, geria ir kariuomenėje tarnaujančios moterys. Todėl Gynybos departamentas kasmet turi skirti 132 mln. dolerių (311 mln. litų) kūdikių, kurie dėl motinos žalingų įpročių jau gimė nesveiki, slaugai.

Vašingtonas alkoholio vartojimą armijoje stengiasi pažaboti mesdamas dešimtis milijonų dolerių į įvairias programas, skirtas atkalbėti karius nuo žalingų įpročių.

Pavyzdžiui, prieš kelerius metus pradėjo veikti interneto tinklalapis, kuriame įtikinėjama, jog alkoholinius gėrimus maukiantis karys toli gražu nėra idealas.

Gynybos departamento pareigūnai pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria ne į alkoholį įjunkusiems kariams gydyti nuo šios priklausomybės, o problemos prevencijai.

„Mūsų gydymo programos labai geros, bet tikrai brangios ir neprieinamos daugeliui žmonių. Kariui nereikės lankytis pas specialistą, jei jis supras, kad tarnaujant armijoje gerti nevalia“, – tvirtino Gynybos departamente įkurto kovos su piktnaudžiavimu alkoholiu komiteto vadovas Robertas Murphy.

Tiesa, kritikai teigia, kad Vašingtone neįžvelgiama tikroji reiškinio esmė.

„Manau, kad esminiai veiksniai – tai stresas ir savižudybės. Alkoholio vartojimas – tik simptomas“, – neseniai pareiškė Charlesas O'Brienas, Pensilvanijos universiteto Medicinos mokyklos psichiatras. („The Washington Post“, „The New York Times“, „Reuters“, AP, LR)

* Irake ir Afganistane tiek savo pačių, tiek civilių saugumu smarkiai rizikuoja ir daugiatūkstantinė JAV gynybos departamento samdomų privačių kontraktininkų armija.

* Irake dabar greta reguliariosios JAV kariuomenės darbuojasi net 100 tūkst. kontraktininkų. O iš visų Afganistane esančių amerikiečių pastarieji sudaro net 57 proc.

* Dažniausiai būtent kontraktininkams patikimas svarbių objektų saugojimas. Tokiu objektu galima vadinti ir JAV ambasadą Kabule. Tačiau, regis, diplomatinę atstovybę saugantiems privačios bendrovės darbuotojams labiau nei dirbti patinka šėlti audringuose vakarėliuose.

* Beveik visai nuogi vyrai maukia degtinę ir valgo bulvių traškučius vienas kitam nuo užpakalio. Kiti girtutėliai šokinėja aplink laužą ir į jį šlapinasi. Būtent taip visai neseniai linksminosi ambasadą Kabule saugantys Gynybos departamento samdomi privačios saugos kompanijos „ArmorGroup“ darbuotojai.

* Sujudimas kilo rugsėjo pradžioje, kai viena nevyriausybinė organizacija JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton atsiuntė ataskaitą, kurioje pateikiami nuotraukomis iliustruoti skundai dėl ambasados sargybinių elgesio.

* Skelbiama, kad į šią organizaciją kreipėsi dalyvauti ritualus primenančiose orgijose nenorintys ambasados Kabule apsaugininkai. Jie tvirtino, kad atsisakymas prisijungti prie linksmybių gali reikšti atleidimą iš darbo.

* Kreipimosi į H.Clinton autoriams ypač didelį susirūpinimą sukėlė nuotraukos, kuriose matyti, kad vartoti alkoholį verčiami ir sargybiniais dirbantys afganai.

* Musulmonams vartoti alkoholį draudžia Koranas. Todėl baiminamasi, kad toks amerikiečių elgesys gali išprovokuoti naują Talibano atakų Kabule bangą.