J.M.Barroso priešininkai su tam tikru pasigardžiavimu primena, jog šis visos Europos lyderiu tapęs veikėjas politinę karjerą pradėjo nuo kraštutinės kairės.
Jaunystėje, po Antonio Salazaro diktatūros žlugimo 1974 metais, būsimasis EK pirmininkas priklausė maoistinės pakraipos Portugalijos komunistų darbininkų partijai.
Vėliau J.M.Barroso prisidėjo prie Socialdemokratų partijos (SDP). Tačiau kairuoliškai skambantis šios partijos pavadinimas klaidina. Tarp pagrindinių Portugalijos partijų SDP laikoma liberaliausia ir yra centro dešiniosios pakraipos.
Dangstosi skambiomis frazėmis
Per pirmąją savo kadenciją Komisijoje J.M.Barroso buvo aistringas liberalizmo šalininkas. Tačiau po finansinės ir ekonominės krizės skersvėjų šios etiketės portugalas vis labiau linkęs kratytis.
„Mano politinė partija yra Europa“, – tokia labai dažnai kartojama formule nuo kritikos strėlių mėgsta dangstytis keliomis kalbomis laisvai žongliruojantis J.M.Barroso.
Europos Komisijos vadovas stengiasi įtikinti, kad jis pirmiausia yra entuziastingas europietis.
„Mane pristato kaip neoliberalą arba konservatorių, bet aš esu centro reformatorius“, – dar vieną gynybos formulę yra sugalvojęs ir dogmatikų auka save skelbiantis EK pirmininkas.
Lengvai žarsto pažadus
Antradienį, kai paskutinį kartą prieš trečiadienio balsavimą stojo kalbėti Europos Parlamente, J.M.Barroso savo teiginiais ausį bandė švelniai glostyti net socialistams ir žaliesiems.
„Įsipareigoju kovoti su bet kurios formos socialinių teisių dempingu Europoje“, – prisiekinėjo portugalas, pridurdamas, jog bedarbiams ekonominė krizė dar nesibaigė.
„Dabar atėjo laikas Europai parodyti savo socialines ambicijas ir siekti platesnio susitarimo, kaip eiti į priekį“, – sakė EK vadovas.
J.M.Barroso savo kalboje apskritai žadėjo beveik viską ir „visko daugiau“. Daugiau ekologijos, lygybės tarp vyrų ir moterų, socialinių priemonių, daugiau saugumo, vienalytiškesnės imigracijos politikos, aktyvesnės kovos su visokio plauko nacionaliniu egoizmu, neetišku elgesiu finansų sektoriuje.
„Socialiniams klausimams EK pirmininkas skyrė nepakankamai dėmesio. Mūsų spaudžiamas jis kai ką įsipareigojo. Bet įsipareigoti lengva, o darbais jis šito dar neįrodė“, – svarstė per balsavimą susilaikęs Socialistų frakcijos narys Justas Paleckis.
„Įsipareigoju padėti naujoms ES šalims narėms, kad jos galėtų greičiau atsigauti po krizės“, – Lietuvos ir kitų prie bloko 2004-aisiais prisijungusių valstybių nepamiršo EK pirmininkas.
Prisitaikyti yra būtina?
Kritikų nuomone, J.M.Barroso turi pernelyg minkštą politinį stuburą ir yra linkęs pritarti tam, kuris kalba paskutinis.
„Kai jis kalbasi su socialistais, jis – socialistas. Kai kalbasi su liberalais – liberalas, o kai kalba su žaliaisiais, tampa ekologijos entuziastu“, – portugalą per dantį traukė Socialistų frakcijos EP pirmininkas vokietis Martinas Schulzas.
„J.M.Barroso daug kas kaltina politiniu oportunizmu ir spalvos keitimu. Bet ar gali nedidelės šalies politikas elgtis kitaip?
Ar gali nebritas, neprancūzas ir nevokietis mėtytis arogantiškais skambiais pareiškimais lyg žinotų, kad už jo – kokia nors jėga? Jis tokios jėgos neturi“, – EK pirmininką pokalbyje su „Lietuvos rytu“ užstojo Liberalų frakcijai priklausantis Lietuvos europarlamentaras Leonidas Donskis.
Šoko pagal didžiųjų dūdelę
Tačiau ar tokie pateisinimai gali įtikinti kritikus?
Tiek apžvalgininkai, tiek politiniai EK vadovo oponentai vis primena, jog J.M.Barroso per pirmąją savo kadenciją nuolat nuolaidžiavo ES šalių vadovams. O ypač – didžiųjų valstybių lyderiams.
Neslėpęs, jog balsavo už EK vadovą, L.Donskis su tokia nuomone nesutiko: „EK pirmininkui Baltijos valstybių problematika tikrai nebuvo svetima“.
Tačiau, kritikų teigimu, portugalas šoko vien pagal paskirų valstybių dūdelę taip pamindamas bendraeuropinius interesus. Blyški iniciatyvą ir politinę valią praradusi Komisija esą tenkinosi savotišku ES šalių Tarybos sekretoriato vaidmeniu.
„Europai reikia vadovo, o ne asmens, kuris skambina Prancūzijai ar Vokietijai, kad pasiklaustų, ką reikia daryti“, – portugalą pliekė danas socialistas Nyrupas Rasmussenas.
Daug povandeninių srovių
J.M.Barroso pirmosios kadencijos darbo rezultatus iš peties gynė tik daugumą EP turinti konservatorių frakcija – Europos liaudies partijos grupė (EPP).
Tačiau ir jie norėjo girdėti aiškius J.M.Barroso įsipareigojimus antrajai kadencijai.
„Neužpildyto čekio mes jums nepasirašysime“, – pagyręs EK pirmininko rezultatus kovojant su klimato kaita ir pašlijusia finansų sektoriaus morale, perspėjo EPP frakcijos lyderis prancūzas Josephas Daulis.
Daug dvejonių bei ginčų prieš balsavimą kilo ir tarp EP liberalų. Jiems J.M.Barroso planas kovojant su sunkmečiu atrodo nepakankamai ambicingas.
Galiausiai Liberalų frakcijos pirmininkas belgas Guy Verhofstadtas paskelbė, jog liberalai portugalą rems. Tačiau jiems priklausantys Prancūzijos ir Italijos centristai vis tvirtino, jog balsuos „prieš“.
Susiskaldžiusi EP Socialistų frakcija balsavime dėl J.M.Barroso kandidatūros galiausiai nutarė susilaikyti. Tačiau socialistai ispanai ir portugalai vis dėlto neslėpė, jog balsuos „už“.
Nesveika priešininkų kova?
Galiausiai tik žalieji ir kraštutinės kairės atstovai aiškiai ir vieningai paskelbė, balsuosiantys prieš J.M.Barroso.
„Ketverius metus iki krizės jūs mums aiškinote, jog ekonominio ir ekologinio efektyvumo pagrindas yra liberalizmas. Jūsų ideologija ir sukėlė krizę!“ – EK pirmininko darbo rezultatus pliekė Žaliųjų frakcijos vadovas Danielis CohnBenditas.
Šis politikas ne tik visą vasarą vadovavo frontui „Stop Barroso“, bet ir atsinešė atributiką su tokiu pat užrašu į svarstymą Europos Parlamente.
Po balsavimo D.CohnBenditas šią atributiką padovanojo J.M.Barrosui. Abu politikai šypsojosi. Tačiau per debatus nei linksmybėmis, nei abipusėmis simpatijomis nekvepėjo.
„Jūs esate nesveikai prieš mane nusiteikęs, o aš nesu prieš jus nusiteikęs. Jūs man primenate mano paties paauglystę“, – žaliųjų lyderiui atšovė J.M.Barroso. Taip jis priminė ne tik savo, bet ir D.CohnBendito jaunystę kraštutinės kairės judėjimuose.
Laukia sudėtingi iššūkiai
Nors J.M.Barroso parėmė EP dauguma, jo pozicijos nėra stiprios. Europos Komisijos vadovą silpnina ir tai, jog savo balsais prie išrinkimo prisidėjo iš britų, lenkų ir čekų susidedanti euroskeptikų frakcija – Europos konservatoriai ir reformistai.
„Europarlamente aiškios daugumos jis neturi. Bendraudamas su EP jis turi sunkumų. Galiausiai J.M.Barroso yra išrinktas euroskeptikų balsais. Vadinasi, jiems turės būti dėkingas ir atidirbti.
Tai silpnina, nes jis suinteresuotas turėti proeuropietišką daugumą“, – svarstė J.Paleckis.
„Pirmoji blyški ir nuvilianti J.M.Barroso kadencija kaip niekada susilpnino jo autoritetą ir iniciatyvų galią.
Galima tik abejoti, ar perrinktas pirmininkas bus pajėgus šią tendenciją pakreipti priešinga kryptimi“, – redakcijos skiltyje skeptiškai buvo nusiteikęs įtakingiausias Prancūzijos dienraštis „Le Monde“.
J.M.Barroso – iš arčiau
* Jose Manuelis Durao Barroso gimė 1956 metais.
* Baigė Lisabonos universiteto Teisės fakultetą, vėliau Ženevos universitete įgijo politikos mokslų magistro laipsnį.
* Portugalijos socialdemokratų partijos nariu tapo 1980 m.
* Nuo 2002 iki 2004 metų buvo Portugalijos ministras pirmininkas.
* 2004 metų liepą J.M.Barroso tapo EK pirmininku. Už jo kandidatūrą tada balsavo 413 europarlamentarų, 251 buvo prieš ir 44 susilaikė.
* Šį trečiadienį 53 metų portugalo kandidatūra antrajai kadencijai patvirtinta 382 balsais. „Prieš“ balsavo 219, o 117 europarlamentarų susilaikė.
* ES valstybių ir vyriausybių vadovai J.M.Barroso antrajai kadencijai sutartinai skyrė dar birželį, per susitikimą Briuselyje. Europarlamentarų balsavimas galutinai patvirtino vienintelį kandidatą į EK pirmininko postą. Socialistai, antroji pagal dydį EP frakcija, savo kandidato neiškėlė.
* Su žmona Margarida Sousa Uva politikas susilaukė trijų sūnų ir didžiąją laisvalaikio dalį skiria šeimai.
* Portugalijos dienraščio „Publico“ politikos žurnalistė „Lietuvos rytui“ yra minėjusi, jog buvęs šalies premjeras mėgsta futbolą, škotišką viskį bei cigarus. Jis taip pat turi nedidelę moderniojo meno kolekciją.