Varšuva, kuri yra ištikima NATO ir Vašingtono sąjungininkė,
pasiuntusi savo karius į Iraką ir Afganistaną, nuliūdino B.Obamos
sprendimas atsisakyti ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho administracijos planų dislokuoti priešraketinės
gynybos (PRG) skydo elementus Lenkijoje ir Čekijoje.
Lenkija baiminasi, kad toks Jungtinių Valstijų žingsnis
padrąsins Rusiją toliau stiprinti savo įtaką buvusiame
komunistiniame Europos regione. Maskva, kuri įnirtingai kritikavo
Vašingtono PRG planus, pasveikino B.Obamos sprendimą.
„Tikiuosi, jog tai taps pamokančiu sukrėtimu, ypač Lenkijos
politinio spektro dešiniajam kraštui“, - R.Sikorskis sakė radijui
„TOK FM“. Jis pridūrė, jog šis Vašingtono sprendimas gali kai
kuriuos paskatinti iš naujo apsvarstyti „svajonę viską grįsti
dvišaliu aljansu su Jungtinėmis Valstijomis“.
„Esame Europos šalis, todėl visų pirma čia turime ieškoti
saugumo garantijų“, - pareiškė Lenkijos diplomatijos vadovas,
tačiau išsamiau nekomentavo.
ES jau daugelį metų mėgina įgyti svarbesnį vaidmenį pasaulio
saugumo gynybos srityje, tačiau šiuo planus trikdo Bendrijos šalių
nenoras skirti šiam reikalui daugiau lėšų, taip pat nuogąstavimai
dėl NATO vaidmens dubliavimo.
R.Sikorskis ilgą laiką garsėjo kaip konservatyvus glaudžių
transatlantinių saugumo ryšių gynėjas, tačiau tapęs užsienio
reikalų ministru nevengė pragmatiškų žingsnių - pavyzdžiui,
pasisakė už įtemptų santykių su Rusija gerinimą.
Jo komentarai apie JAV atsisakymą dislokuoti PRG skydo elementus
Lenkijoje iš dalies tikriausiai buvo skirti Lenkijos prezidentui
Lechui Kaczynskiui.
Pastarasis Rusiją vertina labai kritiškai ir tvirtai palaikė
JAV raketinio skydo planus, kurį laikė Vašingtono garantija
užtikrinti Rytų Europos šalių saugumą.
Prezidento brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis, kuris vadovavo
Lenkijos vyriausybei iki 2007 metų rudens, taip pat aktyviai siekė,
kad Lenkijoje būtų įkurta JAV raketų skydo bazė.
Lenkijos prezidentas pareiškė, jog iš dalies dėl pastarojo
B.Obamos sprendimo reikia kaltinti dabartinio premjero Donaldo Tusko
vyriausybę.
Lenkijos žiniasklaida pirmadienį citavo Prancūzijos Europos
reikalų ministras Pierre'ą Lellouche'ą, kuris
sakė, kad B.Obamos sprendimas dėl PRG skydo parodė, jog ES šalys
turi glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje.
„Prezidento Obamos sprendimas turėtų paskatinti mus suvokti, kad
Lenkija ir visa Europa savo saugumą turėtų grįsti ne viena, o
dviem saugumo garantijomis“, - Varšuvoje viešėjęs P.Lellouche'as
sakė dienraščiui „Dziennik“, turėdamas omenyje NATO ir ES.
Tačiau prezidentui patariantis Lenkijos nacionalinio saugumo
biuro vadovas sakė, kad Varšuva negali kliautis Bendrija.
„Tai neįmanoma. Europos Sąjunga neturi bendros saugumo
politikos“, - Aleksander'as Szczyglo sakė
laikraščiui „Polska“.
Savaitgalį dienraščio „Rzeczpospolita“ paskelbti gyventojų
apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė lenkų pritaria
B.Obamos sprendimui, o 31 proc. mano priešingai - jog šis sprendimas
Lenkijai nenaudingas.
Daugiau nei pusė respondentų sakė, kad Vašingtono sprendimas
dėl PRG skydo neturės įtakos Lenkijos saugumui.
Buvęs Lenkijos prezidentas
Aleksandras Kwasniewskis interviu vokiečių
žurnalui „Der Spiegel" pareiškė, kad nereikia dramatizuoti JAV
sprendimo atsisakyti priešraketinio skydo statybos planų Vidurio
Europoje.
Kaip rašo Lenkijos naujienų agentūra PAP, eksprezidentas sakė
nesutinkąs su teiginiu, jog „JAV išdavė Lenkiją".
„Man ir kai kuriems politikams nėra staigmena, jog amerikiečiai
pakeitė savo planus, nes jau Obamos rinkimų kampanijos metu buvo
kalbama apie techninius gynybos planus ir išlaidas jiems", - sakė
A.Kwasniewskis.
Jis pridūrė, kad „Lenkija nebuvo parduota, nes turi saugias
sienas, yra NATO ir ES narė".
„Kalbant apie saugumą reikia prisiminti, jog amerikiečiai kuria
naują gynybinę sistemą, kuri bus patikimesnė", - pabrėžė
A.Kwasniewskis.
Pasak buvusio Lenkijos lyderio, nors JAV sprendimą ir galima
traktuoti kaip Rusijos pergalę, jo negalima vertinti „tik savo kiemo"
požiūriu.
A.Kwasniewskis taip pat pripažino, kad Lenkijos ir Čekijos
vaidmuo Vašingtono politikoje sumažėjo.
Eksprezidentas iškėlė retorinį klausimą, ar amerikiečiai
galvoja, kad šalys, kurios prieš 20 metų kovojo dėl savo laisvės
ir saugumo, dabar nebeturi dėl ko rūpintis.
„Aš laikausi kitokios nuomonės", - pats atsakė A.Kwasniewskis.
„Nors Ukraina, Baltarusija ir Kaukazo šalys nėra įgyvendinusios
visų demokratijos normų tokiu lygiu, kad galėtų būtų priimtos į
demokratinių šalių būrį, Europos politikai privalo rūpintis, kad
Amerika šių regionų neužmirštų", - sakė jis.