Rusijos valstybinė atominės energetikos įmonė „Rosatom“ pernai
paskelbė planuojanti iki 2016 metų pastatyti netoli Sovetsko
(Tilžės) miesto 1,2 tūkst. megavatų galingumo jėgainę.
Šią elektrinę planuojama statyti vos už 20 kilometrų nuo
Lietuvos sienos.
Tačiau susitikime su vietos pareigūnais dalyvavusi Liudmila
Litvinova ir kiti Kaliningrado srities gyventojų dar prisimena 1986
metais dabartinės Ukrainos teritorijoje įvykusį didžiausią
pasaulyje branduolinį incidentą - Černobylio elektrinės avariją.
Pasak jų, rizika pernelyg didelė.
„Kodėl turėtume sutikti su spinduliuotės keliamu pavojumi
Rusijoje?“ - 52 metų L.Litvinova sakė naujienų agentūrai AFP.
„Atominės jėgainės ne vien sprogsta - jos taip pat skleidžia
silpną spinduliuotę, kuri gali būti labai kenksminga gyventojams“,
- aiškino Aleksandra Koroliova, viena iš žaliųjų organizacijos
„Ecodefence“ vadovių.
Neseniai laikraščio „Kaliningradskij ekspress“ surengta apklausa
parodė, kad 43 proc. šios srities gyventojų neigiamai vertina
branduolinės jėgainės statybos planus, 26 proc. juos palaiko,
tačiau nerimauja dėl saugumo, o 19 proc. visiškai palaiko.
Šio projekto priešininkai taip pat abejoja, ar Kaliningrado
anklavui reikalinga tokia galinga elektrinė.
Pasak A.Koroliovos, jos organizacija mano, kad šiam regionui
atominė jėgainė artimiausius 15 metų nebus reikalinga.
Ateinančiais metais Kaliningrade pradės veikti nauja 900
megavatų galingumo dujomis kūrenama elektrinė. Kaliningrado
vicegubernatorius Jurijus Šamilovas susitikime su visuomene sakė,
kad šios jėgainės pajėgumų „visiškai pakaks patenkinti
dabartinius srities poreikius“.
Naujosios atominės elektrinės konstrukcija būtų panaši į
vienos atnaujintos jėgainės, veikiančios į vakarus nuo Sankt
Peterburgo, sakė „Rosatom“ atstovas spaudai Igoris Koniševas.
Tačiau „Rosatom“ siekia tiekti energiją ne vien Kaliningrado
sričiai, bet ir kaimyninėms Europos Sąjungos (ES) šalims.
„Energijos pardavimas užsienyje leistų mums palaikyti žemus
energijos vidaus vartojimo kaštus“, - pridūrė I.Koniševas.
Panašu, kad šis projektas yra regione prasidėjusių
branduolinės energetikos lenktynių dalis.
„Įdomu stebėti, kaip keitėsi debatai nuo Černobylio
(katastrofos). Dabar vyksta didelis branduolinės energetikos
atgimimas“, - Rusijos ryšiais su kaimyninėmis ES šalimis
besidomintis Latvijos universiteto profesorius Nilas Muižniekas sakė
AFP.
Pasak jo, energetikos milžinei Rusijai šis projektas leistų
eksportuoti ne vien dujas, bet ir elektros energiją.
Baltijos šalys ir Lenkija taip pat planuoja statytis branduolines
jėgaines, siekdamos sumažinti regiono priklausomybę nuo Rusijos
energetikos išteklių, nurodė profesorius.
Lenkija planuoja pirmąją atominę elektrinę pasistatyti iki
2020 metų. Lietuva bendradarbiauja su Estija, Latvija ir Lenkija,
siekdama pakeisti pasenusią Ignalinos atominę jėgainę, kurią
Vilnius pagal 2004 metų stojimo į ES sutartį įsipareigojo
uždaryti iki šių metų pabaigos.
Iš pradžių planuota, kad nauja 3,2 tūkst. megavatų branduolinė
jėgainė Lietuvoje pradės veikti 2015 metais, tačiau ekspertai
nurodo, kad realesnis terminas yra 2020 metai.
Ignalinos elektrinėje šiuo metu pagaminama apie trys
ketvirtadaliai Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, o ją
uždarius Kaliningrado srityje pastatyta elektrinė galėtų
patenkinti energijos stygių.
Tačiau priklausomybė nuo Rusijos energetikos išteklių kelia
didelį nerimą Vilniui.
Šiuo metu Ignalinos atominė elektrinė patenkina apie trečdalį
Kaliningrado srities elektros energijos poreikio.
Baltarusija taip pat planuoja pasistatyti branduolinę jėgainę,
kurios pirmas blokas turėtų pradėti veikti 2016, o antras - 2018
metais.
„Rosatom“ siūlo užsienio investuotojams iki 49 proc.
būsimosios Kaliningrado atominės jėgainės akcijų. Pernai ši
įmonė pasirašė sutartį su Kaliningrado srities administracija, o
spalį planuoja prašyti išduoti leidimą elektrinės statybai.