V.Juščenka, kurio sausį laukia nelengva kova dėl antrosios
kadencijos, nesutiko su pranešimais, kad vos apie 5 proc.
ukrainiečių pasisako už jo perrinkimą. Pasak prezidento, apklausų
duomenys rodo, kad juo pasitiki apie 10 proc. rinkėjų, o jų
palankumas tebedidėja.
Ukrainos lyderis pirmadienį kalbėjosi su naujienų agentūra
„The Associated Press“, atvykęs į Niujorke vyksiančią Jungtinių
Tautų (JT) Generalinę Asamblėją. Jis sakė, jog Ukrainos
apsisprendimo stoti į Aljansą, kurį palaiko JAV, negali pakeisti
trečiosios šalys, tokios kaip Rusija.
Kremlius piktinosi, kai į NATO įstojo Baltijos šalys ir
buvusios Sovietų Sąjungos palydovės Rytų bei Centrinėje Europoje,
o šiuo metu mėgina užkirsti Kijevui kelią į Aljansą.
Tačiau V.Juščenka paskelbė esantis pasiryžęs atvesti
Ukrainą į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, kuri buvo
įkurta po Antrojo pasaulinio karo siekiant pažaboti Sovietų
Sąjungos ekspansionizmą.
„Noriu pabrėžti, kad išanalizavę Ukrainos XX amžiaus
istoriją pamatytumėte, jog per 1917-1991 metų laikotarpį Ukraina
šešis kartus skelbė nepriklausomybę ir penkis kartus ją prarado“,
- pabrėžė prezidentas.
Dėl šio kaitaliojimosi jis kaltino Sovietų Sąjungą.
V.Juščenka, kuris pirmąją kadenciją pradėjo 2004 metais,
sakė, kad Ukrainos narystei NATO pritaria 33 proc. šalies
gyventojų, o Aljanso priešininkų skaičius sumažėjo iki 27
procentų.
Palyginimui jis pateikė ketverių metų senumo duomenis, kai už
stojimą į Aljansą pasisakė tik 14 proc. ukrainiečių, o 30-37
proc. buvo nusistatę prieš jį.
Tačiau Ukrainoje atliktos nepriklausomos apklausos rodo, jog
dauguma šalies gyventojų vis dar nusiteikę prieš stojimą į NATO.
„Mūsų dinamika gera, o mėnuo po mėnesio NATO šalininkų
skaičius didėja, - sakė V.Juščenka. - Esu didelis optimistas.
Neabejoju, kad Ukraina paseks Latvija, Estija, Lietuva, Lenkija,
Čekija, Slovakija, Rumunija, Vengrija ir Bulgarija“.
Prezidentas pabrėžė, kad praeitų metų rugpjūtį įvykusi
Rusijos pajėgų invazija į Gruziją dar labiau sustiprino argumentus
už stojimą į NATO. Pagal Šiaurės Atlanto sutartį, puolimas
prieš bet kurią NATO narę laikomas puolimu prieš visą Aljansą.
Rusija pasiuntė savo pajėgas į Gruziją, kuri taip pat siekia
tapti Aljanso nare, kai Tbilisis pamėgino jėga susigrąžinti
separatistinį Pietų Osetijos regioną.
Po trumpo karinio konflikto Rusija pripažino Pietų Osetijos ir
kito separatistinio regiono - Abchazijos - nepriklausomybę. Maskva
taip pat pareiškė esanti pasiruošusi ginti šių regionų
suverenumą.
Nors V.Juščenkos populiarumas Ukrainoje smarkiai nusmukęs, o
iki prezidento rinkimų liko vos keturi mėnesiai, jis buvo
nusiteikęs optimistiškai.
„Planuoju laimėti“, - sakė šalies vadovas.
„Galiu didžiuotis kai kuriais savo pasiekimais, - pridūrė jis.
- Per pastaruosius ketverius metus mūsų BVP (kasmet) didėjo 7-7,5
procento... Įvykdėme nemažas socialines permainas. Pasirūpinome
našlaičiais... Nedarbas yra mažiausias per 18 mūsų
nepriklausomybės metų. Gyvenimo sąlygos geriausios per 18 metų.
Įtvirtinome kalbos, žiniasklaidos ir rinkimų laisvę“.
Tačiau šiemet Ukraina tapo viena iš labiausiai Europoje nuo
pasaulinės ekonomikos recesijos nukentėjusių šalių. Kijevui teko
skubiai prašyti paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF),
siekiant išvengti visiškos ūkio griūties. Pasak TVF, Ukrainos
ekonomika šiemet susitrauks 14 procentų.
Birželį parlamentinį auditą atlikę pareigūnai pranešė, kad
nuo praeitų metų bedarbių šalyje pagausėjo iki 879 tūkstančių.
Ypač daug darbo vietų sumažėjo metalurgijos ir chemijos
pramonėje.
Nepriklausomos apklausos rodo, jog V.Juščenka ateinančius
rinkimus tikriausiai pralaimės. Tyrimai rodo, kas dabartinis Ukrainos
vadovas pagal populiarumą atsilieka tiek nuo prorusiško Viktoro
Janukovičiaus, kurį V.Juščenka įveikė 2004 metais per Oranžinę
revoliuciją, tiek nuo premjerės Julijos Tymošenko. Pastaroji per
praeitus prezidento rinkimus buvo artima V.Juščenkos sąjungininkė,
tačiau vėliau jiedu susipyko ir nė nesikalba vienas su kitu.