Tokį laišką, tarp kurio signatarų yra buvęs Lietuvos
prezidentas Valdas Adamkus, lietuvių europarlamentaras Vytautas
Landsbergis, buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas,
europarlamentaras Danielis Cohn-Benditas, taip
pat - prancūzų rašytojai Andre Glucksmannas ir
Bernard'as-Henri Levy, paskelbė keturi
laikraščiai.
* * *
Po dvidešimties metų, Gruzijos testas
Europai prisimenant 1939-ųjų Ribbentropo-Molotovo pakto ir 1938-ųjų Miuncheno susitarimo gėdą bei rengiantis švęsti Berlyno sienos ir Geležinės uždangos griuvimo dvidešimtmetį, iškyla vienas klausimas: ar išmokome istorijos pamokas? Kitaip tariant, ar esame pajėgūs nebekartoti klaidų, metusių juodą šešėlį ant XX amžiaus?
Smerkti arba švęsti praeities įvykius yra visiškai beprasmiška, jei liekame kurti jų pamokoms. Tokie minėjimai turi vertės tik tokiu atveju, jei mus išmoko elgtis kitaip, išmintingiau.
Šiandien žvelgiant į Europą akivaizdu, kad istorija nesibaigė ir nenustojo savo tragizmo. Praėjus dvidešimčiai metų po pusės žemyno išlaisvinimo, Europoje kyla nauja siena - šįkart ji eina per suverenios Gruzijos teritoriją.
Europos piliečiams, institucijoms ir vyriausybėms iškilo rimtas iššūkis. Ar mes pasirengę priimti, kad mažos valstybės sienas galima pakeisti vienašališka jėga? Ar mes toleruosime didesnę galią, de facto aneksuojančią užsienio teritoriją?
Kad artėjantys istoriniai minėjimai būtų reikšmingi kolektyvinei Europos tapatybei ir jos ateičiai, raginame 27 ES demokratijų lyderius apibrėžti aktyvią strategiją ir padėti Gruzijai taikiai susigrąžinti teritorijos vientisumą ir pasiekti, kad Rusija išvestų jos teritorijoje nelegaliai laikomas pajėgas.
Mes neraginame konfrontuoti su Maskva arba sugrąžinti priešišką Šaltojo karo atmosferą. Bet mes raginame ES ir jos nares nusiųsti aiškią ir nedviprasmišką žinią Rusijos vadovams.
Europos Sąjungos įkurtai ir šveicarų diplomatės Heidi Tagliavini vadovaujamai komisijai rengiantis paskelbti Rusijos-Gruzijos karo priežasčių ataskaitą, raginame visus europiečius prisiminti skaudžias visai nesenų įvykių pamokas.
Pirmiausia didelė galybė visada randa arba sukuria pretekstą įsiveržti į kaimyninę šalį, kurios nepriklausomybės nenori pripažinti. Prisiminkime, kad Hitleris apkaltino lenkus pradėjus karo veiksmus 1939-aisiais, lygiai kaip Stalinas kaltę suvertė suomiams, įsiverždamas į jų šalį 1940-aisiais. Svarbiausias klausimas Gruzijos ir Rusijos atveju - kuri šalis užpuolė kaimynę, o ne kuris kareivis paleido pirmąjį šūvį.
Antra, Vakarų demokratijų nereagavimas į draugiškos tautos - kad ir kokios mažos - padalijimą gali turėti rimtų pasekmių visam pasauliui.
Europos Sąjunga buvo pastatyta kaip priešprieša Miuncheno pasidavimo dvasiai ir Geležinės uždangos iškilimui. Būtų tikra katastrofa, jei mes pasirodytume atlaidūs veiksmams, kurie praėjusiame šimtmetyje įstūmė į karą ir padalino mūsų žemyną. Ant kortos pastatytas visas projektas, kuriam paskyrėme savo gyvenimus ir triūsą, - taikus ir demokratiškas Europos suvienijimas.
Vaclavas Havelas, Valdas Adamkus , Martas Laaras, Vytautas Landsbergis, Otto de Habsbourgas, Danielis Cohnas Benditas, Timothy Gartonas Ashas, André Glucksmannas, Markas Leonardas, Bernard'as Henri Lévy, Adamas Michnikas, Josepas Ramoneda.