Apie šimto šalių lyderiai susirinko į iki šiol didžiausią
pasitarimą dėl klimato kaitos prieš gruodį Kopenhagoje
vyksiančią svarbią konferenciją, kurioje tikimasi susitarti dėl
dokumento, pakeisiančio istorinį Kioto protokolą.
„Nesugebėjimas pasiekti plataus susitarimo Kopenhagoje būtų
morališkai nepateisinamas, ekonomiškai trumparegiškas ir
politiškai neprotingas“, - pasitarimo dalyvius perspėjo Jungtinių
Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
Jis pabrėžė, kad pagal JT mokslininkų blogiausias prognozes
pasauliui liko vos dešimtmetis, per kurį dar būtų įmanoma
sustabdyti klimato pokyčius, keliančius pavojų rūšims ir
didinančius gamtinių katastrofų mastą.
Kinijos prezidentas Hu Jintao svarbiame pranešime
pažadėjo, kad didžiausia pasaulyje besivystanti ekonomika į
aplinką išleis mažiau anglies dvideginio, kuris laikomos vienu
pagrindinių pasaulinio klimato šiltėjimą lemiančių veiksnių.
Tačiau Hu Jintao nepateikė jokių skaičių ir sakė, kad
anglies dvideginio išmetalų apribojimai bus susieti su šalies
bendruoju vidaus produktu (BVP). Tokiu būdu prezidentas pabrėžė,
kad Kinija ketina išlaikyti spartų ekonomikos augimą.
„Palyginti su 2005 metų lygiu, iki 2020 metų smarkiai
sumažinsime anglies dvideginio emisiją, susiedami ją su BVP“, -
sakė Kinijos lyderis.
Jis pridūrė, kad Pekinas šio tikslo sieks aktyviai vystydamas
branduolinę energetiką ir naudodamas atsinaujinančius energijos
šaltinius. Kinija planuoja didinti miškų plotus, taip pat siekti,
kad iki 2020 metų iškastinio kuro nenaudojanti energijos gamyba
sudarytų 15 procentų.
Išsivysčiusios šalys atsargiai vertino Hu Jintao kalbą. Jos
tikisi, kad Kinija žengs į priekį šioje srityje, tačiau laukia
išsamesnės statistikos.
JAV specialusis pasiuntinys klimato kaitos klausimais Toddas
Sternas sakė, kad Kinijos prezidento pranešimas
„galbūt yra geras, tačiau viskas priklauso nuo (mažinimo)
apimčių“.
Likus nedaug laiko iki konferencijos Kopenhagoje Prancūzijos
prezidentas Nicolas Sarkozy pasiūlė lapkritį
surengti 20 daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų į
aplinką išleidžiančių šalių lyderių susitikimą, kuriame
būtų parengtas naujosios sutarties projektas.
B.Obama, kuris iš esmės pakeitė JAV politiką savo ryžtu
kovoti su klimato pokyčiais, pirmą kartą per devynis mėnesius
trukusią savo kadenciją paskelbė iš JT tribūnos, kad ši programa
yra svarbiausias prioritetas.
Tačiau JAV prezidentas perspėjo apie laukiantį sunkų kelią,
nes pasaulis atsigauna po didžiausios per kelis pastaruosius
dešimtmečius ekonomikos krizės.
„Savo sostinėse visi susidursime su abejonėmis ir sunkumais, kai
mėginsime siekti klimato kaitos (problemos) ilgalaikio sprendimo, -
sakė B.Obama. - Nepatogumai nepateisina neveiklumo. Privalome
neleisti, kad tobulybės siekis taptų pažangos priešu.“
„Kiekvienas iš mūsų privalo daryti ką galime ir kada galime,
kad mūsų ekonomikos augtų nesukeldamos pavojaus mūsų planetai.
Privalome tai daryti visi kartu“, - pabrėžė jis.
B.Obamai tapus prezidentu JAV Atstovų Rūmai pirmą kartą
patvirtino privalomus JAV anglies išmetalų apribojimus. Tačiau šis
sprendimas buvo priimtas tik nedidele persvara, o jį dar turės
patvirtinti Senatas.
Iš išsivysčiusių šalių ryžtingiausią žingsnį žengė
naujasis Japonijos premjeras Yukio Hatoyama (Jukijas Hatojama), kuris
per šį susitikimą pirmąkart pasirodė tarptautinėje scenoje ir
pažadėjo įvesti gerokai griežtesnius išmetalų apribojimus
antrojoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje.
Y.Hatoyama pakartojo savo rinkimų kompanijos pažadus iki 2020
metų 25 proc. sumažinti išmetalų apimtis, palyginti su 1990 metų
lygiu, nors ankstesnė konservatyvi vyriausybė žadėjo mažinti
emisiją 8 procentais. Japonijos premjeras taip pat pažadėjo
padidinti pagalbą besivystančioms šalims.
Buvęs JAV viceprezidentas ir gamtosaugos aktyvistas Alas Gore'as Y.Hatoyamos pareiškimą pavadino „stulbinamu“. Jis taip
pat mano, kad Kinija gali imtis ryžtingesnių veiksmų, jeigu derybos
Kopenhagoje bus sėkmingos.
„Manau, su Kinija taurė taptų puspilnė“, - sakė A.Gore'as.
Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas
taip pat optimistiškai vertino Japonijos ir Kinijos pareiškimus,
tačiau sakė, kad turtingosios ir besivystančios šalys dar turi
susitarti dėl „didžiojo sandorio“ pagal kurį atsakomybę
pasidalintų visos šio dialogo dalyvės.
„Aišku, kad išsivysčiusios ir besivystančios šalys tvirtai
palaiko šios sutarties sudarymą. Atėjo laikas baigti kaltinimo
žaidimą“, - K.Ruddas sakė žurnalistams.
Kita vertus, Indijos vandenyne esančio Maldyvų salyno
prezidentas Mohamedas Nasheedas, kuris baiminasi,
jog kylant vandenyno lygiui jo šalis bus užtvindyta, pranašavo, kad
pasaulio lyderiai greitai užmirš klimato pokyčių problemą, kai
tik išvyks iš Niujorko.
„Pasibaigus retorikai ir išsiskirsčius delegatams simpatijos
išblės, pasipiktinimas atlėgs, o pasaulis gyvens kaip anksčiau“, -
sakė jis.
„Po kelių mėnesių grįšime atgal ir pakartosime šią
apgaulę“, - pridūrė M.Nasheedas.