Šiam istoriniam 15 Saugumo Tarybos narių posėdžiui
pirmininkavo JAV prezidentas Barackas Obama.
Saugumo Tarybai rotaciniu principu šį mėnesį pirmininkaujant
Jungtinėms Valstijoms, jų prezidentas B.Obama siekė pasaulio
pritarimo branduolinių ginklų neplatinimui, o vėliau ir visiškam
branduoliniam nusiginklavimui.
1887-oji JT rezoliucija ragina valstybes, iki šiol
nepasirašiusias 1970 metų branduolinių ginklų Neplatinimo
sutarties (Non-Proliferation Treaty, NPT), kuri bus svarbiausia kitų
metų konferencijos tema, „visapusiškai laikytis visų savo
įsipareigojimų“.
Tiesiogiai rezoliucijoje dvi valstybės - Iranas ir Šiaurės
Korėja - neminimos, bet primenamos Saugumo Tarybos rezoliucijos,
kurios Teheraną ragina nutraukti branduolinio kuro sodrinimo
programą, o Pchenjaną - išmontuoti savąją branduolinių ginklų
gamybos sistemą.
Rezoliucijos tekste valstybės raginamos bendradarbiauti, kad
„2010 metais vyksianti NPT ataskaitinė konferencija dar labiau
sustiprintų sutartį ir nustatytų realius bei pasiekiamus tikslus“
branduolinio ginklo neplatinimo, taikaus atominės energetikos
panaudojimo ir nusiginklavimo srityse.
Taip pat nepasirašiusios šalys raginamos sutikti su NPT
teiginiais, „kad artimiausioje ateityje būtų pasiektas jos
visuotinumas“, o kol kas būtų pritarta juose nurodytoms sąlygoms.
Dabartinis pasaulio valstybių vadovų susitikimas vyksta likus
vos savaitei iki spalio 1 dienos, kai penkių nuolatinių JT Saugumo
tarybos narių (JAV, Rusijos, Kinijos, Didžiosios Britanijos,
Prancūzijos) ir Vokietijos atstovai dalyvaus preliminariose derybose
su Irano vyriausiuoju derybininku branduoliniais klausimais Saeed
Jalili.
B.Obama JT asamblėjoje propaguoja pasaulio be branduolinių ginklų idėją
Pasaulio galiūnės
ketvirtadienį istoriniame JT Saugumo Tarybos posėdyje, kuriam
pirmininkavo JAV prezidentas Barackas Obama pritarė
svarbiai rezoliucijai, raginančiai planetą atsikratyti branduolinių
ginklų.
„Nors mes išvengėme branduolinio košmaro šaltojo karo laikais,
dabar mes susiduriame su tokio masto ir sudėtingumo platinimo
grėsme, kuri reikalauja naujų strategijų ir naujų požiūrių“, -
sakė B.Obama 15 narių Tarybai.
„Jeigu tik vienas branduolinis ginklas sprogtų mieste - Niujorke
ar Maskvoje, Tokijuje ar Pekine, Londone ar Paryžiuje, žūtų
šimtai tūkstančių žmonių“, - perspėjo jis.
Vieningai patvirtinta Saugumo Tarybos rezoliucija įpareigoja jos
nares siekti pasaulio be branduolinių ginklų ir pritaria didelio
masto veiksmams, kad pasaulyje mažėtų branduolinių pavojų.
Cituodamas buvusį JAV prezidentą Ronaldą Reaganą B.Obama tarė susirinkusiems: „branduolinio karo negalima
laimėti, todėl jo niekada nereikia kariauti“.
„Nesvarbu, kokios didžiulės kliūtys būtų, mes niekada
nesiliausime stengęsi mažinti karo ginklus“, - nurodė B.Obama -
pirmasis JAV prezidentas, pirmininkaujantis JT Saugumo Tarybos
posėdžiui.
„Turime niekada nesiliauti (veikę), kol pamatysime tokią dieną,
kai branduoliniai ginklai bus nušluoti no žemės paviršiaus, -
kalbėjo JAV prezidentas. - Toks yra mūsų uždavinys. Toks gali
būti mūsų likimas“.
Rezoliucija ragina visas valstybes laikytis įsipareigojimų
branduolinio ginklo Neplatinimo sutarčiai (NPT), susilaikyti nuo
branduolinių bandomųjų sprogdinimų, ratifikuoti Visuotinę
branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (Comprehensive Test Ban
Treaty, CTBT).
Taip pat raginama palaikyti derybas dėl sutarties,
draudžiančios gaminti branduoliniams ginklams tinkamas radioaktyvias
medžiagas. Nepasirašiusios NPT šalys raginamos prisidėti prie
šios sutarties kaip nebranduolinės valstybės.
Dvi valstybės - Iranas ir Šiaurės Korėja - tiesiogiai
rezoliucijoje neminimos, bet primenamos kitos Saugumo Tarybos
rezoliucijos, kurios Teheraną ragina nutraukti branduolinio kuro
sodrinimo programą, o Pchenjaną - išmontuoti savąją branduolinių
ginklų gamybos sistemą.