„Šį objektą prižiūrės TATENA (Tarptautinė atominės
energetikos agentūra), jo pajėgumai bus daugiausia 5 (urano)
įsodrinimo procentai“, - per valstybinę televiziją sakė Irano
atstovas TATENA Ali Akbaras Salehi.
Dar neužbaigta statyti gamykla, kuri „nėra pramoninio masto“,
pradės veikti po dvejų metų, nurodė jis.
Atmesdamas įtarimus, kad gamykla statoma kariniais tikslais,
A.A.Salehi sakė, kad tai bus „prevencinė priemonė nepageidaujamo
incidento prieš mūsų branduolinę programą atveju“.
Pasak jo, Irano branduoliniai objektai „kasdien sulaukia
grasinimų“, todėl Teheranas „turi imtis priemonių ir išskirstyti“
savo objektus.
Anksčiau šeštadienį A.A.Salehi sakė, kad Teheranas leis
TATENA inspektoriams tikrinti tą gamyklą, esančią 100 km į pietus
nuo Teherano, kelyje į šventąjį Komo miestą. Tai pirmas kartais,
kai buvo oficialiai nurodyta gamyklos vieta.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton
pareiškė santūrų optimizmą, komentuodama Teherano pažadą
įsileisti TATENA inspektorius į Kome statomą antrąją Irano urano
sodrinimo įmonę.
H.Clinton sakė, kad kai Iranas pareiškia ryžtą laikytis
tarptautinių taisyklių, tai visada reikia sveikinti.
„Mes labai tikimės per susitikimą spalio 1 dieną išgirsti iš
Irano, ką ir kada jis ketina padaryti“, - pareiškė ji šeštadienį
po derybų su Persijos įlankos šalių užsienio reikalų ministrais.
Kiek anksčiau JAV prezidentas Barackas Obama
pareiškė, kad Vašingtonas yra pasirengęs „rimtam ir turiningam
dialogui“ su Teheranu.
Rugsėjo 21 dieną Irano vyriausybė nusiuntė TATENA laišką,
kuriame praėjus keleriems metams po statybos pradžios, pripažino,
kad Kome yra gamykla.
Nors Vakarai apie ją seniai žinojo iš kosmoso žvalgybos, Irano
atstovai kalbėjo tik apie vieną urano sodrinimo įmonę Natance,
maždaug už 250 km į pietus nuo Teherano.
Penktadienį Barackas Obama, Gordonas Brownas
ir Nicolas Sarkozy apkaltino Teheraną mėginimais
apgauti tarptautinę bendruomenę ir pareikalavo įsileisti TATENA
inspektorius į savo branduolinius objektus.
Susirūpinimą dėl paaiškėjusių faktų apie antrąją gamyklą
pareiškė ir Rusijos rezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Pasaulio bendrija neneigia Irano teisės naudoti atominę
elektrinę. Tačiau branduolinio kuro ir atominių bombų užpildo
gamybos technologijos vienodos, ir jeigu šalis turi pajėgumų uranui
sodrinti, tai toliau sukontroliuoti jo panaudojimą neįmanoma.
Siekdama išspręsti šią problemą Rusija anksčiau siūlė
Iranui garantuotą sodrinto urano tiekimą atominei elektrinei, bet
šiitiškos respublikos valdžia atmetė šį siūlymą, pareikšdama,
kad būtinai pati nori sodrinti uraną.
Ketvirtadienį, spalio 1 dieną, Ženevoje prasideda Irano ir
šešių šalių (penkių JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių ir
Vokietijos) delegacijų derybos.
Vakarų atstovai ne kartą įspėjo, kad jeigu metų pabaigos
nepavyks pasiekti susitarimo dėl Irano urano sodrinimo programos
įšaldymo, šiai šaliai gali grėsti naujos sankcijos.
Turimais duomenimis, gamykloje Natance jau veikia 4 592 sodrinimo
centrifugos ir rengiamasi įrengti dar 3 716.
Be įmonių Natance ir Kome, Iranas turi ir daugiau branduolinių
objektų - urano perdirbimo gamyklą Isfahane, sunkiojo vandens
gamyklą Arake ir baigiamą statyti atominę elektrinę Bušehre.
Šeštadienį Irano dvasinio lyderio ajatolos Khamenei kanceliarijos vadovas sakė, kad gamykla Kome stos į
rikiuotę „netrukus“.
Diena anksčiau Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, kad jo šalis informavo TATENA
„metais anksčiau nei reikėjo“.
2003 metais Iranas įsipareigojo pranešti Tarptautinei atominės
energetikos agentūrai ne tik apie realiai esamus, bet ir
projektuojamus branduolinius objektus. Vėliau jis paskelbė, kad
pasitraukia iš šio susitarimo. TATENA mano, kad tokie vienašališki
veiksmai neteisėti.