Ekspertų nuomone, rinkėjai Bendriją laiko potencialia
gelbėtoja, galinčią ištraukti dar visai neseniai klestėjusią
Airiją iš finansų krizės.
Praėjusių metų birželio 12 dieną 53 proc. pirmojo referendumo
dalyvių balsavo prieš šią reformų sutartį, tačiau „mes
nebegalime sau leisti prabangos dar kartą balsuoti prieš“, sako
Michaelas Marshas, lyginamosios politinės elgsenos
profesorius iš Dublino Švč.Trejybės koledžo.
Prieš pernykštį referendumą jokie ekspertai nesugebėjo
nuspėti, jog po įspūdingo ekonomikos augimo „Keltų tigro“ padėtis
taip stulbinamai pasikeis.
Dabar prognozuojamas rekordinis 8 proc. Airijos bendrojo vidaus
produkto nuosmukis, o nedarbas gali išaugti iki 15 proc. ir tapti
trigubai didesnis negu prieš pirmąjį referendumą.
„Mums reikalinga visa įmanoma pagalba, - M.Marshas sakė
naujienų agentūrai AFP. - Dabar ne laikas atsiriboti nuo
tarptautinių organizacijų“.
Antrasis referendumas dėl Lisabonos sutarties Airijoje vyks
penktadienį.
Dubline įsikūrusio Tarptautinių ir Europos reikalų instituto
tyrėjas Peadaras O'Broinas sakė: „Žmonės
įžvelgė, kokį ekonominį saugumą Airijai užtikrina narystė ES,
ypač dalyvavimas eurozonoje“. Pasak eksperto, tai ypač nulėmė
Airijos ir Islandijos lyginimas prieš pastarąją krizę ir jai
įsigalėjus.
Kai 27 šalių Bendrijai nepriklausančios Islandiją ekonomiką
ištiko krachas, Reikjavikas paprašė priimti jį į ES, kurią laiko
saugiu uostu, galinčiu apsaugoti nuo finansų audros.
„Ekonomikos nuosmukis privertė žmones geriau suvokti Europos
(Sąjungos) svarbą“, - sakė Dubline veikiančio Ekonomikos ir
socialinių tyrimų instituto profesorius Alanas Barrettas. Pasak jo, žmonės taip pat suvokia, kuria svarbi yra
„Europos centrinio banko (ECB) parama, suteikta per bankų krizę“.
Be ECB pagalbos „mūsų finansų sistema būtų ne vien žlugusi -
jos būtų neįmanoma atkurti“, sakė Airijos finansų ministras
Brianas Lenihanas.
Lisabonos sutarties šalininkai pabrėžia, kad be neseniai ECB
atliktos 120 mlrd. eurų finansinės injekcijos Airijos bankai
tikriausiai būtų buvę priversti užsidaryti.
„Aiškus faktas, kad balsavimas prieš (Lisabonos sutartį)
sužlugdytų tarptautinį pasitikėjimą šalies gebėjimu priešintis
finansų krizei“, - pabrėžė B.Lenihanas.
Apie 600 kompanijų vienijančių Amerikos prekybos rūmų
Airijoje prezidentas Paulas Duffy taip pat perspėjo,
kad balsavimas prieš Lisabonos sutartį gali sukelti nepalankių
pasekmių.
„Neabejojame, kad antrą kartą atmetus Lisabonos sutartį būtų
smarkiai pakenkta tiesioginių investicijų Airijoje ateities
perspektyvoms“, - sakė jis.
2006 metais JAV kompanijos investavo Airijoje apie 83 mlrd.
dolerių - daugiau nei Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija kartu
sudėjus.
„Žmonės galvoja, jog mūsų pozicijos Europos Sąjungoje gerokai
susilpnėtų“, jeigu penktadienio referendume būtų ištartas „ne“,
sakė Dublino universiteto koledžo Politikos ir tarptautinių
santykių mokyklos profesorius Richardas Sinnottas.
Tačiau kritikai abejoja, ar Lisabonos sutartis taps gelbėjimo
ratu Airijai.
Vienas iš jos priešininkų kampanijos lyderių verslininkas
Declanas Ganley priekaištavo, kad „ikikrizinė
sutartis siūloma krizę išgyvenusiam pasauliui“.
„Ji nepakankamai gera. ji mums nebus naudinga“, - verslininkas
sakė žurnalistams.
Sutarties kritikų stovykla įsitikinusi, kad recesija bus palanki
jų deklaruojamai pozicijai.
Griežto taupymo programą paskelbusios pagrindinės
valdančiosios partijos populiarumas nusmuko, o penktadienio
balsavimas rinkėjams gali tapti proga išreikšti nepasitenkinimą.
„Rinkėjai tebepyksta..., nes pastebimai stinga suprantamos
informacijos apie Lisabonos sutartyje numatomas reformas, taip pat
dėl prašymo balsuoti antrą kartą dėl to paties teksto, kuris jau
buvo atmestas“, - sakė P.O'Broinas.
R.Sinnottas pridūrė: „Vyriausybė labai nepopuliari.
Referendumas dėl vyriausybės - pavojingas.“
Tačiau jis pabrėžė, kad „žmonės sugeba atskirti“ Airijos
vyriausybę nuo ES institucijų, kliaudamasis apklausų rezultatais,
kurie rodo, jog „pasitikėjimo Airijos vyriausybe sumažėjimo
nelydėjo požiūrio į ES pasikeitimas“.