Ataskaitoje apie pernai įvykusio Rusijos ir Gruzijos karo
priežastis pranešama, kad daug Rusijos veiksmų per karą su Gruzija
smarkiai peržengė gynybos ribas, o karo metu Pietų Osetijoje gruzinų atžvilgiu buvo vykdytas etninis valymas.
Ataskaitoje teigiama, kad 2008-ųjų rugpjūtį vykęs penkių
dienų karas kilo po „ilgų didėjančios įtampos, provokacijų ir
incidentų“ tarp abiejų valstybių periodų.
Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje stengiamasi išaiškinti,
kas sukėlė tą karą. Gruzija sako, kad savo puolimą pradėjo
siekdama atstumti Rusijos pajėgas, kurios veržėsi į
separatistinius Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus, o Rusija
tvirtina, kad savo karius pasiuntė tik po Gruzijos apšaudymo.
ES užsakytoje nepriklausomos komisijos ataskaitoje taip pat
sakoma, kad karo pradžią žymėjusi Gruzijos ataka Pietų Osetijoje
pagal tarptautinę teisę nebuvo pateisinama.
Rusija ir Gruzija kaltina vieną kitą pradėjus šį karą.
Gruzija pareiškė pradėjusi puolimą, siekdama sustabdyti į jos
teritoriją įžengusias Rusijos pajėgas, nors Maskva šią versiją
griežtai neigia.
Per praėjusių metų rugpjūtį penkias dienas trukusį ginkluotą
konfliktą Rusijos kariai išvijo Gruzijos pajėgas iš
separatistinių regionų - Pietų Osetijos ir Abchazijos, o vėliau
Maskva pripažino jų nepriklausomybę.
Rusija šiuose regionuose iki šiol dislokuoja tūkstančius savo
karių ir neįleidžia į juos ES stebėtojų.
ES inicijuotas šio konflikto priežasčių, ir eigos tyrimas
„tikriausiai praskaidrins padėtį“, Bendrijos užsienio politikos
vadovas Javieras Solana sakė Švedijos mieste
Geteborge.
Ataskaita, kurią parašė Šveicarijos diplomatė Heidi
Tagliavini, yra pagrįsta 30 karinių, teisės ir
istorijos ekspertų iš Europos šalių atliktu tyrimu, sakė buvęs
Vokietijos ambasadorius Gruzijoje Uwe Schrammas.
Diplomatas, kuris buvo šios komisijos vadovės pirmasis
pavaduotojas, pridūrė, kad atliekant tyrimą „visos šalys
intensyviai bendradarbiavo“ ir kad tyrėjams nebuvo trukdoma
susitikinėti su pareigūnais, nukentėjusiais žmonėmis ir lankyti
incidentų vietas.
Iškart po šio konflikto Rusija skelbė, kad per jį žuvo apie 2
tūkst. taikių Pietų Osetijos gyventojų, tačiau vėliau šis
skaičius buvo sumažintas iki 133.
Rusija pritaria, Gruzija - prieštarauja
Rusija objektyvia pavadino
nepriklausomų Europos ekspertų ataskaitą apie karą Pietų Kaukaze.
Oficialusis Tbilisis kategoriškai
atmetė tai, kaip Rusija vertina nepriklausomos ES komisijos
ataskaitą apie praėjusių metų rugpjūčio Rusijos ir Gruzijos
konfliktą, tvirtindama, kad dokumente niekur nepasakyta, kad karą
pradėjo Gruzija.
Apie tai specialioje spaudos konferencijoje Tbilisyje
trečiadienį pranešė vicepremjeras ir valstybės ministras
reintegracijos klausimais Temuras Jakobašvilis, pranešama
tinklalapyje newsgeorgia.ru.
„Noriu pabrėžti, kad dokumente niekur neparašyta, kad karą
pradėjo Gruzija. Visos šio klausimo interpretacijos bus melas.
Niekur apie tai neparašyta. Maža to, čia parašyta, kad karinę
provokaciją seniai rengė Rusija", - pareiškė T.Jakobašvilis.
Europarlamentarė L.Andrikienė: „Rusija, siekdama pakeisti geopolitinę situaciją Kaukazo regione, pasinaudojo neapgalvotais Gruzijos vadovybės veiksmais"
Reaguodama į JT misijos Gruzijoje vadovės, šveicarų diplomatės Heidi Tagliavini paskelbtą tyrimo ataskaitą dėl Rusijos ir Gruzijos karo priežasčių, Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė teigė, kad pranešimas nepateikia naujų įžvalgų.
Tyrimo išvados iš esmės atkartoja jau anksčiau aukščiausiu politiniu lygiu išreikštą ES poziciją, t.y. kad Gruzija pirmoji pradėjo Pietų Osetijos ataką, tačiau Rusijos karinis įsikišimas buvo nepriimtinas ir neadekvatus. Rusija išnaudojo Gruzijos vadovybės klaidą, siekdama pakeisti geopolitinę situaciją regione ir pripažinti P.Osetijos ir Abchazijos „nepriklausomybę".
Europarlamentarė pastebėjo, kad žinant dabartinę politinę situaciją ES viduje ir atšilusius politinius santykius su Rusija, ES greičiausiai šio pranešimo nesureikšmins ir stengsis susilaikyti nuo rimtesnių vertinimų. „ES ieško taikaus ir ilgalaikio konflikto sprendimo būdo", - pažymėjo L. Andrikienė.
Pasak L.Andrikienės, akivaizdu, kad „Rusija tik ir laukė momento, kad pakeistų geopolitinę situaciją Kaukaze. Rusijos karinė intervencija buvo ir yra nepriimtina, ir ES turėtų išlaikyti smerkiančią poziciją dėl Rusijos veiksmų karo metu bei Pietų Osetijos ir Abchazijos „nepriklausomybės" pripažinimo".
L.Andrikienės vertinimu, pranešimas reiškia ir tai, kad ES nepatikėjo Gruzijos prezidento M.Saakašvilio tvirtinimais, kad karą pradėjo Rusija. Politine prasme tai yra smūgis Gruzijos prezidentui. Bet kurioje demokratinėje valstybėje lyderis, kuris įsivėlė į karą, pasibaigusį dalies valstybės teritorijos praradimu, turėtų pasitraukti.
„Gruzija - demokratinė šalis, gruzinai patys nuspręs, ar dabartinis prezidentas gali likti poste, ar turi pasitraukti", - teigė europarlamentarė.
„Tačiau Europos Sąjungoje parama Gruzijai, Gruzijos žmonėms yra ir bus. Praėjusių metų spalio pabaigoje po Gruzijos donorų konferencijos buvo paskelbta, kad surinkta 4,45 mlrd. JAV dol. Gruzijai paremti ir atstatyti po karo, tame tarpe ir 1,1 mlrd. JAV dol. - ES indėlis. Esu įsitikinusi, kad ES, taip pat ir Lietuva, turi padėti Gruzijai atsigauti po karo", - sakė Lietuvos europarlamentarė.