Vienas su šios ataskaitos išvadomis susipažinęs Gruzijos
pareigūnas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, jog
tame dokumente taip pat nurodoma, kad kai kurios Rusijos pajėgos
įžengė į separatistinį Gruzijos regioną Pietų Osetiją prieš
prasidedant kariniams veiksmams 2008 metų rugpjūčio 7 dienos
vakarą.
Pareigūnas pageidavo likti anonimu, nes vienos ES šalies
pareigūnas apie šio tyrimo išvadas jį informavo dar prieš jas
oficialiai paskelbiant trečiadienį.
Rusija ir Gruzija kaltina vieną kitą pradėjus šį karą.
Gruzija pareiškė pradėjusi puolimą, siekdama sustabdyti į jos
teritoriją įžengusias Rusijos pajėgas, nors Maskva šią versiją
griežtai neigia.
Gruzijos pareigūnas sakė, kad naujoje ataskaitoje nepatvirtinami
jo šalies teiginiai, kad Rusija didelio masto invaziją pradėjo dar
prieš Tbilisio pajėgų puolimą Pietų Osetijoje.
Per praeitų metų rugpjūtį penkias dienas trukusį ginkluotą
konfliktą Rusijos kariai išvijo Gruzijos pajėgas iš
separatistinių regionų - Pietų Osetijos ir Abchazijos, o vėliau
Maskva pripažino jų nepriklausomybė.
Rusija šiuose regionuose iki šiol dislokuoja tūkstančius savo
karių ir neįleidžia į juos ES stebėtojų.
ES inicijuotas šio konflikto priežasčių ir eigos tyrimas
„tikriausiai praskaidrins padėtį“, Bendrijos užsienio politikos
vadovas Javieras Solana sakė Švedijos mieste
Geteborge.
Ataskaita, kurią parašė Šveicarijos diplomatė Heidi
Tagliavini, yra pagrįsta 30 karinių, teisės ir
istorijos ekspertų iš Europos šalių atliktu tyrimu, sakė buvęs
Vokietijos ambasadorius Gruzijoje Uwe Schrammas.
Diplomatas, kuris buvo šios komisijos vadovės pirmasis
pavaduotojas, pridūrė, kad atliekant tyrimą „visos šalys
intensyviai bendradarbiavo“ ir kad tyrėjams nebuvo trukdoma
susitikinėti su pareigūnais, nukentėjusiais žmonėmis ir lankyti
incidentų vietas.
Viena ES pareigūnė sakė, kad šioje ataskaitoje tikriausiai bus
nurodyta, jog karą pradėjo Gruzija, tačiau taip pat pabrėžiama,
jog Rusija kalta dėl prieš konfliktą susidariusios padėties, kuria
Maskva vėliau pasinaudojo.
Kita ES pareigūnė nesureikšmino galimų šios ataskaitos
pasekmių, sakydama, kad tiek Rusija, tiek Rusija elgėsi neapdariai,
ir nesugebėjo užkirsti kelio konfliktui.
„Kai abi šalys tai suvoks, joms bus lengviau judėti į priekį,
nes taip visada būna, kai suvoki trūkumus iš savo pusės“, - sakė
austrė Ulrike Lunacek, ES ir Gruzijos parlamentinio
bendradarbiavimo komiteto narė.
Ši ataskaita taip pat gali susilpninti Gruzijos pretenzijas į
Pietų Osetiją ir Abchaziją.
Jeigu jos išvadose bus nurodyta, kad karą pradėjo Tbilisis,
toks teiginys gali sustiprinti Rusijos pastangas, kad abiejų regionų
nepriklausomybė pripažintų tarptautinė bendruomenė. Kol kas
Maskvos pavyzdžiu yra pasekusios tik Nikaragva ir Venesuela.
Be to, šis dokumentas gali sužlugdyti Gruzijos viltis
artimiausiu laiku įstoti į NATO.
Tačiau jeigu didžioji dalis kaltės bus priskirta Rusijai, tai
gali sustiprinti Maskvos įsitikinimą, jog Vakarų šalys tebėra
prieš ją nusistačiusios. Tokiu atveju pastarojo meto pastangos
atgaivinti Vašingtono ir Maskvos dialogą vėl gali atvėsti.
Iškart po šio konflikto Rusija skelbė, kad per jį žuvo apie 2
tūkst. taikių Pietų Osetijos gyventojų, tačiau vėliau šis
skaičius buvo sumažintas iki 133.