„Negalime pavadinti tokių veiksmų kitaip nei ciniškais ir
amoraliais“, - ketvirtadienį pareiškė Rusijos URM atstovas spaudai
Andrejus Nesterenko.
Pasako jo, „kalbama apie tikslingą ir šventvagišką kampaniją,
nukreiptą į supriešinimo Europoje atgaivinimą“.
„Būtent tokio tikslo siekia šio įstatymo iniciatoriai.
Tikimės, kad Lietuvos Seime įsivyraus sveikas protas“, - nurodė
Rusijos diplomatas.
Lietuvos Seimas po pateikimo šią savaitę pritarė Baudžiamojo
kodekso pataisoms, kurios numato, kad už sovietų agresijos neigimą
ar pateisinimą būtų numatyta iki dvejų metų nelaisvės.
Kad įstatymas būtų priimtas, reikalingi dar du balsavimai.
Valdančiųjų konservatorių remiamos pataisos numato, kad bauda
arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, būtų
baudžiamas tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos
įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, ją neigė ar menkino.
Tokios bausmės susilauktų ir tie, kas viešai pritarė SSRS ar
nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje ar prieš Lietuvos
gyventojus įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams
žmoniškumui, arba karo nusikaltimams, arba kitiems agresiją prieš
Lietuvą vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar
sunkiems nusikaltimams, juos neigė ar menkino.
Dėl panašaus pobūdžio BK pataisų balsuota dar praėjusios
kadencijos Seime, tačiau jos buvo atmestos.
Šios pataisos - žingsnis siekiant, kad sovietų genocido
nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos (ES) teisinį
reglamentavimą.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl
kovos su rasizmu ir ksenofobija, dešinieji politikai Lietuvoje
siekia, jog straipsnius, kuriuose įtvirtinta valstybių pareiga imtis
būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už genocido
nusikaltimų viešą neigimą ar teisinimą, papildytų sovietų
agresijos, genocido, karo nusikaltimai.