Trečiadienį paskelbta ES inicijuoto nepriklausomo tyrimo
ataskaita apie praeitais metais vykusio Gruzijos ir Rusijos karo
priežastis pabrėžė rimtą Maskvos ir Tbilisio konflikto
atsinaujinimo grėsmę.
B.Kouchnero komentaras buvo pirmoji užuomina, kad Prancūzija
tikriausiai planuoja parduoti Rusijai vieną „Mistral“ klasės
sraigtasparnių nešėją, kai aukšti Maskvos kariškiai pareiškė,
jog toks laivas užpildytų spragą šalies gynybos sistemoje.
„Manau, šis politinis susitarimas turėtų būti pasiektas,
tačiau ne aš sprendžiu... apie šį nuostabų karo laivą“, -
Prancūzijos diplomatijos vadovas ketvirtadienį sakė Rusijos radijui
„Echo Moskvy“ prieš Maskvoje vyksiančias derybas.
B.Kouchneras nesakė, kokios dar politinės derybos turi įvykti,
tačiau nurodė, kad galutinį sprendimą turės priimti Prancūzijos
prezidentas Nicolas Sarkozy, jeigu šią sutartį
pasirašytų aukšti pareigūnai.
Vašingtonas gali spausti NATO narę Prancūziją neparduoti
Rusijai modernių karinių technologijų, kurios gali būti panaudotos
konfrontacijoje su Jungtinių Valstijų arba jų sąjungininkų,
tokių kaip Gruzija, pajėgomis.
„Mistral“ klasės laivai gali būti naudojami jūros desanto
operacijose ir plukdyti tankus, kitokią šarvuotąją techniką bei
karius. Juos stato Prancūzijos koncernas DCNS, o apžvalgininkai
nurodo, kad toks laivas gali kainuoti apie 300 mln. eurų.
Jeigu Maskva nuspręstų įsigyti „Mistral“ klasės laivą, jis
taptų brangiausiu užsienietiškos karinės technikos pirkiniu.
Jeigu Rusija būtų turėjusi tokio tipo laivą per praeitų metų
karą su Gruzija, jis būtų galėjusi greičiau permesti savo
pajėgas per Juodąją jūrą, šios šalies jūrų pajėgų vadas
Vladimiras Vysockis anksčiau šį mėnesį sakė Rusijos naujienų
agentūroms.
Pasak jo, turėdamas tokį laivą Rusijos Juodosios jūros
laivynas būtų per 40 minučių atlikęs kai kurias neįvardytas
kovines užduotis, kurioms įvykdyti pernai prireikė 26 valandų,
pabrėžė V.Vysockis.
Tbilisiui pamėginus jėga susigrąžinti separatistinį Pietų
Osetijos regioną, Rusija pasiuntė į Gruziją savo sausumos ir oro
pajėgas, taip pat stengėsi kontroliuoti Juodosios jūros pakrantes,
prie kurių pasirodė NATO karo laivai.
Nors ginkluotas konfliktas buvo nutrauktas pasirašius
Prancūzijos prezidento pasiūlytą paliaubų sutartį, įtampa tarp
Maskvos ir Tbilisio tebėra labai didelė.
Vakarų šalys šį regioną laiko ypač svarbiu tranzitiniam
energetikos išteklių tiekimui iš Kaspijos telkinių į Europą.