Po to, kai nepriklausoma komisija paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Gruzijos ataka prieš Pietų Osetiją nusižengia tarptautiniams įstatymams, kai kurie Vakarų politikai „turėtų atsiprašyti Rusijos už šalies apjuodinimą“ dėl konflikto, D.Rogozinas teigė žurnalistams Briuselyje.
Jis pridūrė, kad ši ataskaita „pirmą kartą patvirtina Rusijos teiginius, kad Gruzija ėmėsi agresijos“ prieš separatistinę respubliką.
Remiantis ataskaita, nerasta įrodymų, patvirtinančių Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio teiginius, kad jis, nusiųsdamas gruzinų karius į Pietų Osetiją, reagavo į prieš tai įvykdytą Rusijos dalinių invaziją.
Maskva karių nusiuntimą į Pietų Osetiją grindė savo teise ginti čia gyvenančius Rusijos piliečius ir kareivius, kurie čia nuo 1992-ųjų dislokuoti kaip rusų taikdariai.
Nors Gruzija 2008-aisiais naktį į rugpjūčio 8-ąją paleido pirmąjį šūvį Pietų Osetijoje, tačiau dėl konflikto eskalacijos didelė kaltė tenka ir Rusijai, pažymima ataskaitoje. Maskva esą nuolat prisidėjo prie padėties destabilizavimo separatistiniuose gruzinų regionuose Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.
Rusija, pavyzdžiui, daugybei separatistų išdavė rusiškus pasus. Tačiau rusų taikdariai nesiėmė jokių veiksmų prieš gruzinų išvarymą iš Pietų Osetijos.
Kilus konfliktui, Rusija ėmėsi „neadekvačiai“ griežtų veiksmų prieš Gruziją, rašoma toliau ataskaitoje. Dalies Gruzijos užėmimas, gruzinų laivų naikinimas esą yra nusižengimas tarptautinei teisei.