A.Merkel, kuri prieš nuvykdama į Kongresą susitiko su
prezidentu Baracku Obama, šią kalbą sakė tokiu
metu, kai užduodami sunkūs klausimai dėl Afganistano ir klimato
kaitos.
A.Merkel, kuri JAV lankosi pirmą kartą po rugsėjo rinkimų, kai
buvo perrinkta kanclere, kalbėjo apie transatlantinių ryšių
ateitį ir Europos komunizmo pabaigą. Lapkričio 9 dieną Vokietija
minės 20-ąsias Berlyno sienos griuvimo metines.
Kanclerė šį kvietimą vadino didele garbe ir sakė, jog
pasinaudos proga padėkoti Jungtinėms Valstijoms už paramą
Vokietijos susivienijimui 1990 metais - 11 mėnesių po Berlyno sienos
griuvimo.
A.Merkel, kuri augo komunistinėje Rytų Vokietijoje, taps
antruoju Vokietijos kancleriu, pasakiusiu kalbą JAV Kongresui.
Pirmasis buvo Konradas Adenaueris, kuris atskirose Atstovų Rūmų ir
Senato sesijose kalbėjo 1957 metais.
Tai, kad Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi
pakvietė A.Merkel, didele dalimi nuslopino pradinius žiniasklaidos
pranešimus apie esą šaltokus B.Obamos santykius su Vokietijos
lydere, kuri iš esmės gerai sutarė su buvusiu JAV prezidentu,
respublikonu George'u W.Bushu.
Tačiau Josefas Bramlas iš Berlyne
įsikūrusios Vokietijos užsienio santykių organizacijos „Deutsche
Gesellschaft für Auswartige Politik“ sakė, kad A.Merkel būtų
naivi, jei manytų, kad ši garbė nieko nekainavo.
„Tai gestas, kai mainais tikimasi paslaugos, - sakė jis. -
Vokietijos vyriausybė turėtų labiau padėti nešti tarptautinių
įsipareigojimų naštą“. Ta našta pirmiausia būtų susijusi su
Afganistanu, kurio atžvilgiu B.Obama šiuo metu svarsto savo
strategiją.
Maždaug 4,2 tūkst. Vokietijos karių šiuo metu yra trečias
pagal dydį užsienio kontingentas šioje karo alinamoje šalyje po
Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos.
Pasak J.Bramlo, dabar, kai Vokietijos rinkimai baigėsi, A.Merkel
tikriausiai sulauks prašymų skirti daugiau karių ir instruktorių
misijai Afganistane, daugiau pinigų kaimyniniam Pakistanui
stabilizuoti ir tvirtos paramos Jungtinių Tautų sankcijoms Iranui,
jei šis toliau tęs prieštaringai vertinamą branduolinę programą.
Vokietija yra viena pagrindinių Irano prekybos partnerių ir
viena iš šešių pasaulio valstybių, sprendžiančių ginčą su
Teheranu.
„Mandagumo periodas baigėsi - dabar mums reikia kažką
suteikti“, - sakė J.Bramlas, kuris perspėjo, kad atsisakymas
galėtų smarkiai sumažinti Berlyno įtaką Vašingtone.
A.Merkel taip pat siekia pažangos prieš gruodį Kopenhagoje
įvyksiančią JT konferenciją, kurios metu 192 šalys tarsis dėl
susitarimo mažinti atmosferos taršą „šiltnamio efektą“
sukeliančiomis dujomis.
„Dar neaišku, ar Kopenhagoje bus (pasiekta) sėkmė, bet Europos
Sąjunga (ES) ir ypač Vokietija spaus, kad pasiektume ambicingas, į
ateitį orientuotas politines rezoliucijas“, - sakė ji.
kad A.Merkel naujasis užsienio reikalų ministras Guido
Westerwelle ketvirtadienį turi atvykti į
Vašingtoną derėtis su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton.