Šis ginčas, trukdęs Zagrebui siekti narystės Europos
Sąjungoje (ES) ir susijęs su nedideliu sausumos ir jūros ploteliu,
kilo 1991 metais, kai abi šalys paskelbė nepriklausomybę nuo
buvusios Jugoslavijos.
„Esu įsitikinęs, kad šis susitarimas yra naudingas Kroatijai,
Slovėnijai ir visai Europos Sąjungai. Mums visiems tai labai svarbi
diena. Mes norime tokio sprendimo, kuriuo būtų patenkintos Kroatija,
Slovėnija ir ES“, - sakė Kroatijos ministrė pirmininkė Jadranka
Kosor po susitarimo pasirašymo ceremonijos ES pirmininkaujančios
Švedijos sostinėje Stokholme.
„Siekdamos vieną dieną tapti ES narėmis, abi šalys turi
žinoti savo sienas ir suvereniteto ribas. Per aštuoniolika metų jos
nesugebėjo to padaryti, tačiau šiandien jos eina sėkmės keliu“, -
sakė Slovėnijos ministras pirmininkas Borutas Pahoras.
Pagal susitarimą, Kroatijos ir Slovėnijos ginčą turės
spręsti specialiai sukurtas arbitražo teismas, kurio nutarimo
privalės laikytis abi šalys.
Be to, arbitražo sprendimas turės užtikrinti Slovėnijos
prieigas prie tarptautinių laivybos jūrose vandenų.
Spalio mėnesį Kroatija atnaujino derybas dėl narystės ES, nes
bloko narė Slovėnija nutraukė 10 mėnesių trukusį derybų
blokavimą dėl to paties ginčo sienos klausimu.
Slovėnija į ES įstojo 2004 metais, o Kroatija 28-ąja bloko
nare tikisi tapti iki 2011 metų.