Šaudė dviem ginklais
Taip pat iš pradžių buvo skelbta, kad vienas užpuolikas nukautas. Vėliau patikslinta, kad žudikas suimtas, o dar du vyrai sulaikyti, tačiau po apklausos paleisti.
Po išpuolių bazė, kurioje tarnauja 40 tūkst. karių, buvo visiškai užrakinta.
Armija pranešė, kad užpuolikas pradėjo šaudyti maždaug 13
val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku karių parengimo
centre - pastatų komplekse, kuriame tikrinama karių sveikata prieš
išsiunčiant juos į misijas užsienyje.
Bazės vadas generolas leitenantas Robertas Cone'as sakė, kad užpuolikas turėjo du ginklus, kurių vienas buvo pusiau automatinis, ir jog nėra požymių, kad tai buvo kariniai ginklai.
Pranešama, kad per užpuolimą buvo nukauta policijos pareigūnė - ji pirmoji krito nuo žudiko kulkos. Kiti žuvusieji - kariai. Išpuolis iš karto nusinešė 11 gyvybių, tačiau dar du sužeistieji po kelių valandų ligoninėje mirė.
Teroro aktas?
Paaiškėjo, kad sulaikytasis N.M.Hasanas buvo kariuomenės psichiatras ir turėjo vykti į misiją Irake. Jis gydydavo karius, sužeistus užsienio karuose ir tame poste rengiamus išsiųsti į užsienį.
Per sulaikymą 39 metų N.M.Hasanas buvo sužeistas - jį kliudė keturios kulkos. Įtariamasis be sąmonės buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau pareigūnai patikino, kad pavojus jo gyvybei negresia.
Teigiama, kad JAV gimęs musulmonas N.M.Hasanas labai nenorėjo vykti į Iraką.
„Jis pasisamdė karinį advokatą ir taip bandė ginti savo
interesus. Jis buvo pasirengęs sumokėti šalies kariuomenei, kad
leistų jam pasitraukti. Manau, kad žudynės buvo paskutinė galimybė
pasiekti savo tikslą“, - sakė giminaitis.
Jis taip pat pridūrė, kad N.M.Hasanas tarnyboje patyrė rasinę diskriminaciją dėl to, kad
jo kilmės šaknys buvo Artimuosiuose Rytuose.
Prieš pradėdamas dirbti „Fort Hood“ bazėje šaulys dirbo „Walter
Reed“ kariuomenės gydymo įstaigoje Vašingtone, kur gydomi karo
zonose sužeisti kariai.
Paklaustas, ar tai buvo teroro aktas, R.Cone'as atsakė:
„Negalėčiau to atmesti, bet įrodymai to nerodo“.
Anot pareigūnų, su tyrėjais įtariamasis nesikalba.
Uždavė naujų klausimų
Minimas incidentas iškėlė naujų klausimų dėl to, kiek JAV
pajėgoms ir atskiriems kariams, kurių daugelis kovinėse misijose
tarnavo po kelis terminus, atsiėjo šešeri nepaliaujamos kovos Irake
metai ir beveik aštuoneri kovos Afganistane metai.
JAV prezidentas Barackas Obama kalbėdamas
Vašingtone pavadino šį įvykį „šiurpiu smurto protrūkiu“ ir
pažadėjo „atsakymus į visus iki vieno klausimus apie šį
siaubingą incidentą“.
Šioje bazėje nuo JAV invazijos į Iraką 2003-iaisiais nusižudo
daugiausia karių, palyginti su visais kitais JAV armijos postais.
Vienas buvęs FTB darbuotojas, kuris padėdavo suprasti
nusikaltėlių elgseną, atkreipė dėmesį į ironišką aplinkybę,
kad įtariamas užpuolikas buvo psichiatras ir specializavosi
trauminio streso, kurį dažnai patiria kovos veiksmuose dalyvaujantys
kariai, srityje.
„Gali būti, kad jis pasidavė tam, ką pats turėjo gydyti“, -
sakė Clintas Van Zandtas.
Ši bazė yra pusiaukelėje tarp Ostino ir Veiko. Netoliese
esančiame Kiline 1991 metais įvyko vienos didžiausių JAV
žudynių, per kurias užpuolikas savo sunkvežimiu rėžėsi į
kavinę „Luby's“, nušovė 23 žmones, sužeidė dar 20 ir nusišovė
pats.