„Šiandien niekam neturėtų kilti abejonių, kad mūsų
vadinamasis tandemas veikia pakankamai darniai. Nors buvo
pranašaujama, kad jie (D.Medvedevas ir V.Putinas) netrukus
susikivirčys, šios prognozės, kaip matote, nepasiteisina“, -
prezidentas sakė Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“ duotame interviu.
Komentuodamas vokiečių žurnalistų išsakytą prielaidą, kad
Rusijos „tandemo“ partneriai tikriausiai orientuojasi į skirtingus
savo šalies visuomenės sluoksnius - „tradicinius“ ir „liberalus“ -
D.Medvedevas pareiškė: „Kalbant apie asmeninius pasirinkimus,
kiekvienas žmogus savaip įsivaizduoja, kieno pažiūros, elgesio
stilius ir minčių reiškimo maniera jam artimesnė. Tai tinka ir
mums su Vladimiru Putinu“.
„Nenorėčiau, kad mus visus kada nors pradėtų vertinti kaip
nukaršusius Komunistų partijos politinio biuro vadovus, kurie
užkopdavo ant (Lenino) mauzoliejaus dėvėdami vienodus paltus ir
kepures - tada nebuvo įmanoma suprasti, kuris iš jų Leonidas
Iljyčius (Brežnevas), o kuris - Michailas Andrejevičius
(Suslovas)“, - sakė prezidentas.
D.Medvedevas taip pat nesureikšmino pranešimų, kad Vakarų
šalis ir buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą
Gorbačiovą nustebino V.Putino pasisakymai apie 2012 metais
vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
„Ponui Gorbačiovui patarčiau tiksliai perskaityti Putino
žodžius, - pareiškė prezidentas. - Jis pasakė tik tai: jeigu
atėjus prezidento rinkimų laikui Vladimiras Putinas ir Dmitrijus
Medvedevas tebebus visuomenei patrauklūs politiniai veikėjai, tokiu
atveju mudu su juo susėsime ir aptarsime, kuriam eiti į rinkimus -
kad netrukdytume vienas kitam. Jis netvirtino, kad mes tarpusavyje
nuspręsime, kuris taps kitu prezidentu. Tai būtų juokinga.“
Pasmerkė Staliną
Rusijos prezidentas
D.Medvedevas duodamas interviu vienam Vokietijos
savaitraščiui dar kartą pasmerkė Josifo Stalino režimo
nusikaltimus ir pareiškė nesutinkantis su šio Sovietų Sąjungos
diktatoriaus šalininkais, kurie laiko nepriimtinu anksčiau šalies
vadovo išsakytą neigiamą požiūrį į tą epochą.
Interviu savaitraščiui „Der Spiegel" D.Medvedevas sakė, kad
neseniai jo tinklaraštyje paskelbtas vaizdo pranešimas, kuriame
prezidentas pasmerkė J.Stalino nusikaltimus, sulaukė didelio
atgarsio ir daug komentarų.
„Kai kas rašo, kad šalies vadovas pagaliau atvirai pasakė, ką
galvoja apie represijas ir Staliną. Buvo pateikti visi įvertinimai -
tai, kas tada vyko, aš pavadinau nusikaltimu, - aiškino prezidentas.
- Kažkas rašo, kad tai nepriimtina; kad Stalinas pakėlė šalį į
labai aukštą išsivystymo lygį... ir kad dabartiniams Rusijos
lyderiams dar reikia pasiekti tokių laimėjimų."
„Valdžia privalo būti sąžininga. Valdžios sąžiningumas
susijęs ir su tuo, kad tam tikri istoriniai įvykiai, kurie jau yra
nuodugniau išanalizuoti, turi būti įvardijami visiškai suprantama
teisine kalba. Teisės požiūriu, daugybės tėvynainių sunaikinimas
dėl politinių ar išgalvotų ekonominių priežasčių yra
nusikaltimas, - pabrėžė D.Medvedevas. - Kad ir kokių pasiektume
laimėjimų ekonomikoje, kad ir kaip būtų gerai suderintas
valstybės mechanizmas - neįmanoma reabilituoti asmenų susijusių su
įvykdytais nusikaltimais."
D.Medvedevas nepritarė V.Putino nuomonei apie Sovietų Sąjungos žlugimą
SSRS žlugimas
atnešė kančių žmonėms, bet spręsti, ar tai buvo „didžiausia
geopolitinė katastrofa", yra istorikų reikalas, sakė Rusijos
prezidentas D.Medvedevas.
2005 metais kreipdamasis į tauta, tokį apibūdinimą apie
Sovietų Sąjungos griūtį yra pateikęs jo pirmtakas, dabartinis
ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, anksčiau tarnavęs KGB
agentu komunistinėje Rytų Vokietijoje.
Interviu vokiečių žurnalui „Der Spiegel" D.Medvedevas Sovietų
Sąjungos žlugimą 1991 metais pavadino „labai dideliu sukrėtimu"
jos žmonėms.
„Bet kuriuo atveju, tai buvo labai rimtas ir dramatiškas įvykis,
kurio pasekmė buvo ta, kad žmonės, kelis dešimtmečius ar net
šimtmečius gyvenę vienoje valstybėje, tapo išskirstyti po
skirtingas valstybes", - pažymėjo D.Medvedevas.
„Tačiau sakyti, jog tai buvo pagrindinė XX amžiaus katastrofa
ar kažkas panašaus - tai vėl istorikų reikalas", - tęsė jis.
Pasak jo, Antasis pasaulinis karas, buvo „ne mažesnė
katastrofa", o jeigu kalbama „apie jo padarinius - dar baisesnė
tragedija. „O 1917-ųjų metų revoliucija mūsų šalyje - po kurios
sekė Pilietinis karas, kai giminaičiai kovėsi tarpusavyje, artimi
žmonės šaudė viena į kitą; argi tai ne katastrofa?" - pabrėžė
D.Medvedevas.
Prezidentas sakė, jog 1989 metais, kai griuvo Berlyno siena,
būdamas Sankt Peterburgo universiteto aspirantas, suprato, kad „tie
pokyčiai paveikė ne tik visus vokiečius, ne tik Europos likimą bet
ir, galiausiai, mūsų šalies likimą".
„Berlyno siena, kaip žinoma, visada buvo Europos, dviejų
civilizacijų padalijimo, vertybinių gairių skirtumo simbolis. Jos
griuvimas buvo suprantamas kaip kurso į Europos suvienijimą
tęsinys", - aiškino D.Medvedevas.
Praėjusiai metais jam perėmus postą iš V.Putino, daugelis
rusų liberalų tikėjosi, kad D.Medvedevas laikysis švelnesnės
užsienio politikos.
Tačiau politologai vis dar sunkiai randa aiškių skirtumų tarp
šių dviejų Rusijos veikėjų ir dauguma tebėra įsitikinę, kad
vadinamajame valdžios tandeme pirmu smuiku groja V.Putinas.