A.Merkel ir M.Gorbačiovas, lydimi buvusio Lenkijos prezidento
Lecho Walesos bei būrelio buvusių disidentų,
perėjo Bornholmo gatvės sankryžą Biozebriukės geležinio tilto
link.
„Mums šiandien būtinai reikėjo drauge sugrįžti į šią
vietą, drauge sugrįžti ir pasidžiaugti tuo, kas tapo įmanoma
(1989 metų ) lapkričio 9 dieną“, - sakė A.Merkel.
„Tai ilgalaikės priespaudos ir kovos su ta priespauda
rezultatas“, - sakė A. Merkel, 2005 metais tapusi pirmąją kanclere
iš buvusios Rytų Vokietijos.
Ši ceremonija yra dalis iškilmių, skirtų Berlyno sienos
griuvimo 20 mečiui.
Pagrindinėse iškilmėse prie istorinių Brandenburgo vartų
turėtų dalyvauti Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas
Gordonas Brownas, Prancūzijos bei Rusijos
prezidentai Nicolas Sarkozy ir Dmitrijus Medvedevas,
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.
1989 metų lapkričio 9 dieną, po kelias savaites trukusių
visuomenės protestų prieš tuometinį režimą, Rytų Vokietijos
valdžia staiga leido savo gyventojams be apribojimų keliauti į
Vakarus.
Pagaliau po 28 metų, kuriuos Rytų Vokietijos gyventojai buvo
kaliniai savo pačių šalyje, euforijos apimti žmonės iš rytinės
pusės ėmė plūsti į kontrolės postus ir skubėti pro suglumusius
sargybinius, kad kitoje sienos pusėje su ašaromis akyse pultų į
glėbį juos pasitinkantiems Vakarų Vokietijos gyventojams.
„Ši diena yra šventė ne tik vokiečiams. Ši diena yra šventė
visai Europai“, - pridūrė A.Merkel.
M.Gorbačiovas Londono leidinyje „Times“ teigia, kad Berlyno sienos
išardymas 1989 metais, simbolizavęs šaltojo karo pabaigą, turi
tapti pavyzdžiu dabartinės politikos elitui, sprendžiant pasaulines
problemas, rašo buvęs SSRS prezidentas.
„Vokiečiai ir visas pasaulis kartu su jais šiandien mini
nepaprastą istorijos datą - Berlyno sienos griuvimo 20-metį“, -
pažymėjo M.Gorbačiovas.
„Nedaugelis įvykių gali užimti tokią vietą kolektyvinėje
tautų atmintyje“, - sako M.Gorbačiovas, vadindamas Berlyno sienos
išardymą „takoskyra, dalinančia du pasaulio istorijos periodus“.
„Galingo ir konkretaus simbolio, dalinusio pasaulį į dvi
priešiškas stovyklas, Berlyno sienos nugriovimas tapo tokiu
įvykiu“, - pabrėžia M.Gorbačiovas.
M.Gorbačiovas citavo R.Reaganą
Pasak buvusio SSRS prezidento, Berlyno sienos griuvime
atsispindėjo „neįtikėtinos viso pasaulio tautų viltys ir
galimybės“, šis įvykis „iš tiesų apvainikavo devintojo
dešimtmečio pabaigą“.
Pasak M.Gorbačiovo, šiuolaikiniai pasaulio valstybių lyderiai,
taip pat, kaip ir jo kolegos prieš 20 metų, susiduria su
sudėtingais pasaulio saugumo išsaugojimo uždaviniais.
Berlyno sienos griuvimo dieną M.Gorbačiovas pakvietė pasaulio
lyderius susivienyti, kad būtų sugriautos naujos sienos, suvienyti
pastangas, stengiantis spręsti klimato kaitos problemas gruodį
vyksiančioje tarptautinėje Kopenhagos konferencijoje pasaulio
klimato atšilimo klausimais.
„Nugriaukite šią sieną“, - pakvietė M.Gorbačiovas pasaulio
lyderius, cituodamas JAV prezidento Ronaldo Reagano žodžius, pasakytus 1987 metais prie Berlyno sienos.
Rusijos lyderis,
ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino
20-ąsias Berlyno sienos griuvimo metines ir pabrėžė, kad tas
įvykis galutinai nutraukė skausmingą Vokietijos padalijimą.
„Šiandien ypatinga data Vokietijos liaudžiai, visai Europai, ir,
tikriausiai, visam pasauliui“, - sakė jis savo kalboje Maskvoje
vykusiame ekonomikos forume.
„Šiandien Vokietija švenčia Berlyno sienos griuvimo 20-ąsias
metines, - kalbėjo jis. - Šis įvykis tapo viena ryškiausių
permainų pasaulyje, o vokiečių liaudžiai tai tiesiog istorinė
diena, kuri užbaigė liūdną praeitį ir, iš esmės, tapo gaire
Europos suvienijimui“.
Tačiau Rusijoje padėtis tapo sunki, kai 1991-aisiais žlugo
Sovietų Sąjunga, o šalis paniro į ekonomikos chaosą, nurodė jis.
„Rusijai teko pradėti nuo nulio, labai sunkiomis sąlygomis kurti
rinkos ekonomiką ir šiuolaikinės teisės institucijas“, -
pažymėjo V.Putinas.
Sovietiniais laikais penkerius metus dirbęs KGB agentu Drezdene
V.Putinas, kaip buvo parodyta viename dokumentiniame filme, sakė
jaučiąs tam tikrą nostalgiją buvusiai rytų Vokietijai.
Interviu televizijai NTV V.Putinas sakė, kad turi gerų
atsiminimų apie savo 1985-1990 metų darbą Dresdene, kur mokėsi
vokiečių kalbos, dalyvaudavo ekskursijose į kalnus ir bendraudavo
su Rytų Vokietijos kolegomis.
„Vis dar prisimenu tą šilumą ir draugiškumą, - sakė jis. -
Esu labai už tai dėkingas. Šiuo atžvilgiu yra tam tikros
nostalgijos“.
„Tačiau matome, kaip vystosi Federalinė Respublika
(susivienijusi Vokietija), ir džiaugiamės, kad palaikome gerus
santykius nauju pagrindu. Todėl, žinoma, bet kokia nostalgija yra
antraeilė“, - pridūrė V.Putinas.
V.Putinas prisiminė KGB laikus
Pirmą kartą atkleisdamas detales apie savo praeitį žvalgybos
tarnyboje, Rusijos premjeras darbo Rytų Vokietijoje metus pavadino
„ne blogiausiais“ savo gyvenimo metais ir pridūrė: „Net pasakyčiau,
kad (tai buvo) geri metai“.
„Mes susidraugavome su kolegomis, pažinome pasaulį, kuris mums
buvo naujas, susipažinome su kalba ir palaikėme kontaktus su
žmonėmis. Mūsų vaikai ėjo į vokiečių darželį. Kalbėdavomės
su kaimynais“, - pasakojo V.Putinas.
„Turėjome daug kontaktų ne tik su kolegomis iš Valstybės
saugumo ministerijos („Stasi“), bet ir iš kitų sričių“, - sakė
jis ir prisiminė kalėdines išvykas į kalnus.
Tuo tarpu Berlyno sienos vaizdas V.Putinui pasirodė „nenatūralus
ir nerealus“, o dėl Vokietijos padalijimo po Antrojo pasaulinio karo
jis kaltino sąjungininkus vakariečius, nes valdant Josifui Stalinui
„sovietų diplomatija niekada neturėjo užduoties padalyti
Vokietiją“.
V.Putinas taip pat gyrė tai, kad Berlyno sienos griuvimas lygiai
prieš 20 metų buvo taikus: „Šis skausmingas reikalas buvo
išspręstas idealiai, be kraujo praliejimo ir gerbiant žmones
abiejose pusėse“.
Rusijos premjeras nurodė, kad teikia didelę reikšmę Rusijos ir
dabartinės Vokietijos santykiams, ir išreiškė viltį, kad prie to
kukliai prisidėjo jo paties patirtis apie tą šalį.
Buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį jis pavadino savo draugu, bet taip pat sakė, kad palaikė
„nuostabius, labai gerus asmeninius ir dalykinius santykius“ su
dabartine kanclere Angela Merkel, nors ji ir yra iš kitos partijos.
„Yra supratimas, kad mums reikia vieniems kitų. Ir tai
pagrindinis dalykas“, - pažymėjo V.Putinas.
N.Sarkozy 1989-aisiais buvo Berlyne
Prancūzijos prezidento
N.Sarkozy svetainėje plačiai
išpopuliarėjusiame „Facebook“ socialiniame tinkle teigiama, kad
istorinę Berlyno griuvimo dieną - 1989 metų lapkričio 9-ąją, jis
buvo Berlyne.
Prieš 20 metų šį istorinį įvykį aprašinėję žurnalistai
sujudo, sekmadienį N.Sarkozy „Facebook“ profilyje išvydę albumėlį
su neva 1989 metų lapkričio 9 dienos nuotraukomis.
Šį pirmadienį N.Sarkozy dalyvavo Berlyno sienos sugriovimo
20-ųjų metinių minėjime.
Nuotraukos pavadintos „Prisiminimai apie Berlyno sienos griuvimą
1989 m. lapkričio 9 d.“, vienoje jų N.Sarkozy įamžintas prie
grafiti išpaišytos sienos.
Vienas dienraščio „Liberation“ žurnalistų Alainas Auffray abejoja, kad N.Sarkozy galėjo taip greitai atvykti į
Berlyną, nes lemtingieji įvykiai pradėjo rutuliotis lapkričio 9
dienos pavakare. Iš Prancūzijos laikraščių archyvų taip pat
galima spręsti, kad į Berlyną N.Sarkozy atvyko savaite vėliau,
lydėdamas savo kolegą konservatorių Alainą Juppe,
po kiek laiko tapusį Prancūzijos ministru pirmininku.
Ispanai įvertino kovą už demokratiją
Ispanijos ministras
pirmininkas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero paminėjo taikią vokiečių kovą už demokratiją ir
laisvę, 1989 metais pasibaigusią Berlyno sienos griuvimu ir
Vokietijos bei Europos susivienijimu, pirmadienį pranešė Ispanijos
naujienų agentūra EFE
„Nieko nėra mieliau, nei prisiminti įvykius, susijusius su
sienos griuvimo 20-mečiu, esant Lenkijoje, kartu su žmonėmis,
kovojusiais už laisvę“, - pareiškė J.L.R.Zapatero, pasibaigus
Ispanijos ir Lenkijos viršūnių susitikimui. Ispanijos premjeras
pažymėjo, kad prisiminti šiuos įvykius - reiškia švęsti
„laisvės atgavimą, Berlyno suvienijimą, Vokietijos ir Europos
suvienijimą“.
Tačiau „pasaulį dar dalina kitos sienos, kurios taip pat turi
būti nugriautos“, - pažymėjo Ispanijos premjeras.
„Mes taip pat neseniai išgyvenome savo sienos griuvimą, kuri
egzistavo 40 metų, sunkios sienos, tai buvo labai didelė našta
mūsų istorijai“, - sakė J.L.R.Zapatero, primindamas 1975 metais
pasibaigusį diktatoriaus Francisco Franco režimą.