L.Walesa po smūgio palinko į priekį, kluptelėjo ir atsirėmė į nuvirtusį domino bloką. Po to jis atsistojo ir lyg niekur nieko sveikino Berlyno žmones.
Operatorius per incidentą tėškėsi ant šlapios žemės, bet greitai pašoko ant kojų ir atsiprašė L.Walesos.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pareiškė, kad Berlyno sienos
griuvimo 20-osios metinės sutampa su istoriniu Europos Sąjungos (ES)
momentu - nebeliko jokių kliūčių įsigalioti Lisabonos
sutarčiai.
„Mes pasiruošę žengti į naują ES epochą“, - sakė Europos
Komisijos vadovas.
Žiūrėkite reportažus: apie Berlyno sienos statybą, sienos sugriovimą, VDR saugumo "Stasi" likimą, Leipcigo gyventojų vaidmenį, Vakarų Vokietijos finansinę paramą Rytams.
Jis pabrėžė, kad Berlyno sienos griuvimo 20-osios metinės
minimos svarbiu Bendrijai metu: praėjusią savaitę buvo galutinai
atvertas kelias Lisabonos šalies įsigaliojimui, kai šį dokumentą
ratifikavo Čekija.
Pasak J.M.Barroso, jeigu nebūtų griuvusi Geležinė uždanga ir
Berlyno siena, nebūtų įmanoma sukurti dabartinės ES, kuri tampa
vis veiksmingesnė, demokratiškesnė ir įgyja didesnę įtaką
pasaulyje“.
Bendrijos vykdomosios valdžios aukščiausios institucijos
vadovas gyrė „vyrus ir moteris, kurie išėjo į gatves priešintis
totalitarinėms vyriausybėms, pasisakiusiems už demokratines
permainas, kėlusiems į kovą kitus žmones, kurių laisvės
troškimas peržengė sienas“.
„Tūkstančiai europiečių kentėjo ir mokėjo gyvybėmis už
savo idealus“, - pridūrė jis.
Pasak J.M.Barroso, 1989 metais „sienos griuvo, grįžo laisvė“.
„Dabar reikia stengtis sugriauti sienas, kurių iki šiol esama
Europoje“, - pabrėžė jis.
ES reformų Lisabonos sutartį ratifikavus visoms Bendrijos
šalims, ji turi įsigalioti gruodžio 1 dieną. Šis dokumentas turi
palengvinti sprendimų priėmimo procesą 27 šalių Bendrijoje, taip
pat sustiprinti jos įtaką tarptautinėje politikoje.
Vokietijos kanclerė Angela
Merkel, nusivedė grupę valstybių vadovų, tarp kurių buvo ir
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pro Brandenburgo vartus į
pagrindinį Berlyno sienos griuvimo 20-mečio renginį.
Rudens lietaus laistomoje eisenoje buvo Prancūzijos prezidentas
Nicolas Sarkozy, Britanijos ministras pirmininkas
Gordonas Brownas, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.
Iškilmingą minėjimą atidarė Berlyno meras Klausas Wowereitas, paskui kalbėjo N.Sarkozy, D.Medvedevas,
H.Clinton, paminėjusi Berlyno sienos griuvimo reikšmę ir Baltijos
šalims.
Prie Brandenburgo vartų, kurie kadaise žymėjo sieną tarp Rytų
ir Vakarų Berlyno, buvo surengtas koncertas. Vėliau bus verčiama
tūkstančio 2,5 m aukščio domino kauliukų eilė, pastatyta
buvusios sienos vietoje nuo Reichstago iki Potsdamo aikštės.
Dar anksčiau A.Merkel ir buvęs SSRS prezidentas Michailas
Gorbačiovas perėjo pro vieną buvusį sienos perėjimo punktą,
kuriame prieš 20 metų leista šimtams Rytų Berlyno vokiečių
apsilankyti Vakarų Berlyne.
Savo kreipimusi, kurį Berlyne pristatė JAV valstybės sekretorė
Hillary Rodham Clinton, B.Obama sakė
siunčiąs viltį, „tiems, kurie tiki net cinizmo, abejojimų ir
priespaudos akivaizdoje, kad sienos tikrai gali nuvirsti“.
B.Obama sakė: „Niekada neužmirškime 1989 metų lapkričio 9
dienos ir aukų, per kurias tai tapo įmanoma“. Sienos griovimas
visada bus prisimenamas ir puoselėjamas Jungtinėse Valstijose,
nurodė jis.
Pasak jo, „negali būti aiškesnio priekaišto tironijai, negali
būti stipresnio laisvės patvirtinimo“ už vaizdą, kaip žmonės
ardo sieną.
B.Obamos kreipimasis buvo palydėtas plojimais ir džiaugsmo
šūksniais.
Buvęs Sovietų Sąjungos
prezidentas Michailas Gorbačiovas pirmadienį sakė tikėjęsis, kad
Berlyno siena grius, tačiau nei jis, nei buvęs Vokietijos kancleris
Helmutas Kohlis negalvojo, jog tai įvyks taip
greitai.
„Kancleris Kohlis ir aš galvojome, kad tai įvyks XXI
šimtmetyje. Nesame labai geri aiškiaregiai“, - M.Gorbačiovas sakė
Berlyne, atvykęs į Berlyno sienos griuvimo 20-ųjų metinių
minėjimo iškilmes.
„Visą dieną kalbėjomės, kaip galėtų būti sprendžiamas
Vokietijos klausimas - tačiau tai įvyko (1989 metų) lapkričio 9
dieną. Buvo galima nuspėti, kad ta era baigsis“, - pridūrė jis.
M.Gorbačiovas vadovavo Sovietų Sąjungai, kai taikūs
visuomenės protestai paskatino komunistinės Rytų Vokietijos
lyderius leisti žmonėms laisvai pereiti sieną ir patekti į Vakarų
Berlyną. Po vienuolikos mėnesių Vokietija buvo suvienyta.
Dabartinis Rusijos prezidentas
Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pabrėžė svarbų Sovietų Sąjungos
vaidmenį sugriaunant Berlyno sieną, tačiau sakė, kad reikia dar
daug padaryti, siekiant ištrinti Europą tebedalijančias ribas.
D.Medvedevas šias mintis išsakė kalbėdamas per Berlyno sienos
griuvimo 20 metų minėjimo ceremoniją, kuri pirmadienio
vakarą vyko Vokietijos sostinėje prie Brandenburgo vartų.
Pasak jo, siena, kuri dalijo Europą, buvo pasmerkta griūti,
tačiau Sovietų Sąjungos ir jos lyderių vaidmuo šiame procese buvo
lemiamas.
„Sovietų Sąjungos vaidmuo buvo lemiamas taikaus Vokietijos
suvienijimo procese, - kalbėjo Rusijos prezidentas. - Tie įvykiai
vėliau atnešė laisvę ir pažangą Europai“.
D.Medvedevas pabrėžė, kad istoriniai įvykiai, kurie
vyko prieš du dešimtmečius, padėjo Rusijai ir Vokietijai
užmiršti priešiškumą, kurį abi šalys jautė viena kitai po
Antrojo pasaulinio karo. Jis išreiškė viltį, kad jau visi atmetė
skiriamąsias ribas, kurias įkūnijo Berlyno siena.
„Mūsų tautoms pakako ryžto peržengti per praeities
prisiminimus, pakako išminties pasiekti istorinį susitaikymą po
Antrojo pasaulinio karo, pakako proto išsaugoti visus šiuolaikinės
Europos pasiekimus“, - pažymėjo D.Medvedevas.
Daugelis buvusių komunistinių Centrinės ir Rytų Europos
šalių bei trys buvusios Sovietų Sąjungos respublikos tapo Europos
Sąjungos narėmis, tačiau Rusijos ir Bendrijos santykius tebetrikdo
nesutarimai dėl daugelio klausimų.
„Džiaugsmas buvo
neaprėpiamas“, - sakė Thekla Koehler, prisimindama
tą naktį prieš 20 metų, kai nebeliko betoninės užtvaros,
dalijusios miestą ir perskyrusios artimuosius.
„Aš pabėgau iš Rytų į Vakarus per kontrolės punktą
„Charlie“, paslėpta automobilyje prieš 35 metus“, - pasakojo
59-erių moteris, viena iš dešimčių tūkstančių šį pirmadienį
švenčiančių šį jubiliejų Vokietijos sostinėje.
„Bėgau iš meilės. Sutikau savo būsimą vyrą, kuris gyveno
Vakarų Berlyne, kai jis atvyko aplankyti savo artimųjų Desau (Rytų
Vokietijoje)“, - pasakojo ji, vaikščiodama netoli Brandenburgo
vartų su tuo pačiu vyriškiu, dėl kurio ji pabėgo iš Rytų.
„Mes buvome įsimylėję, ir aš pati sugalvojau viską smulkiai,
kaip pabėgti“, - pridūrė ji.
Jos džiaugsmą temdė tai, kad jos drąsus pabėgimas reiškė
tai, kad ji daugelį metų nebegalės susitikti su savo artimaisiais.
Tiesa, kitiems bėgliams buvo dar blogiau - dešimtys žuvo mėgindami
pasprukti iš komunistinės Vokietijos.
T.Koehler ištisus 15 metų bendrauti su saviškiais per
Geležinę uždangą galėjo tik „keliais laiškais“.