Kelto „Estonia“ aukų artimieji reikalauja naujos narų ekspedicijos prie nuskendusio kelto

BNS ir lrytas.lt inf.

1994 metais Baltijos jūroje

Tačiau ministras Stenas Tolgforsas tokią galimybę atmetė ir nurodė, kad „Estonia“ tarptautiniu susitarimu saugoma kaip paskutinio poilsio vieta, pranešė „Ny Teknik“.
56 laišką pasirašę aukų giminaičiai cituoja tarptautinės ekspertų grupės nuomonę, kad tos katastrofos priežastims nustatyti reikia papildomo narų darbo.
„Estonia“ katastrofa buvo ištirta pasitelkus visokiausias naujas technologijas, ir aš manau, kad dvi mokslininkų grupės, kurios sprendė šį reikalą, padarė tiek, kiek tik įmanoma“, - Švedijos radijui sakė S.Tolgforsas.
Naują narų ekspediciją pasiūlė Claesas Kallstromas iš Geteborge įsikūrusio konsorciumo SSPA, kuris buvo atsakingas už dvejus metus trukusį Švedijos vyriausybės užsakytą katastrofos priežasčių tyrimą.
Liudininkų pasakojimai dėl to, ar „Estonia“ pirmagalio vartai katastrofos metu buvo visiškai atidaryti, skiriasi, todėl ir reikia naujos ekspedicijos, sako ekspertai.
13 600 t keltas „Estonia“, kuris plaukė iš Talino į Stokholmą, nuskendo tik kiek daugiau nei per 20 minučių, audros metu, netrukus po vidurnakčio 1994 metų rugsėjo 28 dieną. Ta katastrofa pareikalavo 852 žmonių gyvybių, o išsigelbėjo tik 137 žmonės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.