Britų baronienė Catherine Ashton tuo pačiu metu
užėmė Bendrijos užsienio politikos vadovo postą, kuris jau
vadinamas „ES užsienio reikalų ministro" postu.
Lisabonos sutartimi, kuri pakeitė atmestą ES konstituciją,
siekiama sustiprinti bloko pozicijas pasaulinėje arenoje ir
racionalizuoti institucijas, atstovaujančias pusei milijardo
žmonių.
„Lisabonos sutartimi piliečiai iškeliami į Europos projekto
centrą", - sakoma Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso pareiškime.
„Esu patenkintas, kad dabar turime teisingas institucijas veikti
ir stabilumo periodą, tad galime visą savo energiją nukreipti ...
tam, kas svarbu mūsų piliečiams", - pridūrė J.M.Barroso.
Lisabonos sutartimi taip pat bus padidintas Europos Parlamento
vaidmuo ir sumažintas nacionalinių veto skaičius Europos politikos
formavimo srityje.
„ES bus geriau pasirengusi patenkinti lūkesčius energetikos,
klimato kaitos, (kovos su) tarptautiniu nusikalstamumu ir imigracijos
srityse. Ji taip pat galės stipresniu balsu kalbėti tarptautinėje
arenoje", - žadėjo J.M.Barroso.
Tačiau didžiausias dėmesys krypsta į du naujuosius postus,
kurie yra pirmosios ir matomiausios vidurnaktį (antradienį 1 val.
Lietuvos laiku) įsigaliojusios sutarties apraiškos.
27 ES valstybių ir vyriausybių vadovai šį mėnesį per
viršūnių susitikimą, po didelių užkulisinių derybų, Bendrijos
prezidentu išsirinko H.Van Rompuy, kuris iki šiol buvo Belgijos
premjeras.
Naujajame Europos Vadovų Tarybos prezidento poste jis dirbs
pustrečių metų, po kurių jo kadenciją bus galima vieną kartą
pratęsti.
Vienas šio posto sukūrimo tikslų yra suteikti Bendrijai
stabilesnę vadovybę nei pagal sistemą, kai blokui pasikeisdamos kas
pusmetį vadovauja visos jo narės.
Tuo tarpu C.Ashton, kuri buvo bloko prekybos komisarė, ES
lyderiai penkeriems metams išsirinko aukštąja įgaliotine užsienio
ir saugumo reikalams.
Ji pakeičia ispaną Javierą Solaną, kuris
Europos diplomatijai vadovavo 10 metų, bet jos vaidmuo pagal
Lisabonos sutartį bus gerokai reikšmingesnis ir apims vadovavimą
didžiuliam naujai steigiamam diplomatiniam korpusui.
Išrinkus tokias palyginti nežinomas figūras, joms teks gerokai
pasistengti, kad jos galėtų derybose kaip lygios su lygiais
bendrauti su JAV ir Kinija.
Pirmasis Europos prezidentas bus labiau „prezidentas pirmininkas"
nei „prezidentas lyderis", prognozuoja Roberto Schumano fondas.
Tai gali būti paranku kai kurioms didžiosioms ES narėms -
neturėti joms vadovaujančio politikos sunkiasvorio.
Šalių lyderiams neabejotinai paliko įspūdį H.Van Rompuy
sugebėjimas per 11 darbo Belgijos premjero poste mėnesių išlaikyti
trapią šalies koalicinę vyriausybę.
C.Ashton, kuri išdidžiai tvirtina nesanti „vaikščiojantis
ego", vis dėlto Briuselyje greitai pelnė tylios, bet veiksmingai
dirbančios derybininkės reputaciją.
Tačiau ji sulaukė kritikos dėl to, kad neturi diplomatinio
darbo patirties, be to, buvo abejojama tuo, ar išmintinga išsirinkti
užsienio politikos vadovą iš Britanijos, kuri nepriima tokių
svarbių Europos koncepcijų kaip euras ir Šengeno erdvė.
Ceremonija Lisabonos sutarties įsigaliojimui ir naujiesiems
postams paminėti, kurioje dalyvaus H.Van Rompuy ir C.Ashton,
antradienį įvyks Portugalijos sostinėje, kur ir buvo pirmą kartas
pasirašytas šios sutarties tekstas.
Lisabonos sutartyje taip pat įrašyta Europos pagrindinių
teisių chartija, nors Didžioji Britanija, Lenkija ir Čekija
išsireikalavo visiškas ar dalines jos išimtis.
Dar viena naujovė yra ta, kad tekste numatyta galimybė Europos
piliečiams tiesiogiai inicijuoti politines idėjas, jei bus surinkta
milijonas jas paremiančių parašų.
Sutartyje taip pat numatomas išstojimo iš ES procesas, jei kokia
nors šalis to pageidautų.
I.Degutienė: „Lisabonos sutarties įsigaliojimas reikalauja atsakymų į naujus iššūkius“
Seimo pirmininkės Irenos Degutienės nuomone, antradienį įsigaliojusi Lisabonos sutartis ne tik atveria naujas galimybes, bet ir reikalauja atsakymų į naujus iššūkius.
"Lisabonos sutartyje numatytos institucinės naujovės padės užtikrinti, kad Europos Sąjunga kalbėtų vienu balsu. Tačiau šiandien svarbu atsakyti ir į kitus ne mažiau svarbius klausimus: koks bus šis vieningas Europos balsas? Ar pavyks išlaikyti pusiausvyrą tarp mažųjų ir didžiųjų Europos Sąjungos šalių? Ar Lisabonos sutartyje įtvirtintas solidarumo principas neliks tik "popierine" nuostata ir ar juo galėsime remtis, kai spręsime Lietuvai svarbius energetinio saugumo ar santykių su Rusija klausimus?" - sakė I.Degutienė.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai daugiau galių įgis Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai. Todėl, Seimo Pirmininkės nuomone, Europos integracijos procese privalu siekti, kad ES sprendimų priėmimas būtų kuo arčiau piliečių.
"Europos Sąjungos valstybių piliečiai turi būti tikri Europos integracijos šeimininkai, o ne technokratinio proceso liudininkai", - sakė I.Degutienė.
Parlamento pirmininkė pabrėžė, kad subsidiarumo principas ir nacionalinių parlamentų vaidmuo šiuose procesuose yra labai svarbūs.
"Įgyvendindami institucinę pertvarką privalome nuolat klausti, ar Europos Sąjunga remiasi tais vertybiniais pamatais, kurie leidžia išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp bendros Europos namų statybos idėjos ir mūsų valstybių suvereniteto, tautinio identiteto. Esu įsitikinusi, kad mes privalome išsaugoti tas vertybes, kuriomis vadovavomės žengdami Laisvės keliu prieš dvi dešimtis metų", - pažymėjo I.Degutienė.
Seimo pirmininkės nuomone, ratifikuojant Europos Sąjungos Konstituciją ir Lisabonos sutartį Lietuvoje trūko platesnės intelektualios diskusijos apie lietuvišką Europos Sąjungos viziją ir integracijos būtinybę.
2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai baigėsi dar 2001 metais pradėta Europos Sąjungos politinė ir institucinė reforma.