Delegatams susirinkus Danijos sostinėje, 45 valstybių
laikraščiai precedento neturinčiame bendrame kreipimesi skelbia,
kad lyderiai turi dvi savaites pasauliui nuo klimato kaitos padarinių
išgelbėti.
Mokslininkai ir aktyvistai pateikia niūrias prognozes dėl
sausrų ir potvynių, audrų ir kylančio vandenynų vandens lygio,
jei šio derybų maratono metu nebus pasiektas ambicingas kovos su
klimato kaita paktas.
Šio viršūnių susitikimo tikslas yra sudaryti naują paktą
dėl taršos „šiltnamio efektą“ sukeliančiomis dujomis mažinimo po
to, kai 2012 m. baigs galioti Kioto protokolas.
Delegatai, tarp kurių bus ir JAV prezidentas Barackas Obama, turi parengti gaires, kaip mažinti atmosferos
taršą dujomis, kurios sulaiko Saulės šilumą ir trikdo Žemės
klimatinę pusiausvyrą.
Susitikimo dalyviai taip pat turi nustatyti pagalbos neturtingoms
šalims, kurios labiausiai pajus galimus katastrofiškus klimato
kaitos padarinius, finansavimo mechanizmą.
Derybininkai iš 192 valstybių pirmadienį pradeda sunkų derybų
ratą, o gruodžio 18 dieną į šią konferenciją atvyks maždaug
100 šalių lyderiai. Šios derybos vyksta pagal Jungtinių Tautų
bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC).
„Dabar derybininkai turi aiškiausią, koks tik yra buvęs,
pasaulio lyderių signalą parengti rimtus pasiūlymus skubiems
veiksmams įgyvendinti“, - sakė UNFCCC vykdomasis sekretorius Yvo'as
de Boeras.
„Per 17 klimato derybų metų dar niekada tiek daug skirtingų
valstybių nebuvo drauge pateikusios tiek daug tvirtų pažadų, -
sakė jis. - Tad nors dar bus daugiau žingsnių kelyje į saugią
klimato ateitį, Kopenhaga jau yra tarptautinio atsako į klimato
kaitą persilaužimas“.
Per tolesnes derybas 2010 metais turėtų būti parengtos detalės
tam, dėl ko bus susitarta Kopenhagoje. Jei viskas klostysis gerai,
teisiškai įpareigojama sutartis įsigalios nuo 2012 metų pabaigos.
"Proga, kurios pasaulis negali praleisti"
Danijos ministras pirmininkas Larsas Loekke Rasmussenas Jungtinių Tautų
(JT) viršūnių susitikimą klimato kaitos klausimais Kopenhagoje
pavadino „galimybe, kurios pasaulis negali praleisti", pranešė BBC.
Pradėdamas dvi savaites truksiančią konferenciją Danijos
sostinėje delegatams iš 192 šalių jis teigė, kad susitikime reikia
priimti „tvirtą ir ambicingą susitarimą dėl klimato kaitos".
JT klimato kaitos viršūnių susitikime dalyvaus apie šimto šalių
lyderiai, sieksiantys priimti susitarimą, kuris turės pakeisti
Kioto protokolą.
JT sakė, kad labai daug šalių pažadėjo sumažinti į atmosferą
išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Nors JT klimato tarybos pirmininkas Yvo de Boeras
teigė, kad „konferencija gali būti daug žadanti", ir daugiau šalių
nei tikėtasi pažadėjo sumažinti dujų emisiją, lieka neatsakyti du
klausimai: ar šios priemonės buvo priimtinos besivystančioms šalis
ir ar šios priemonės apsaugos nuo „pavojingų" klimato pokyčių.
JAV prezidentas B.Obama paskelbė
atvyksiantis į Kopenhagą gruodžio 18-ąją, kai prasidės lemiamas
konferencijos etapas. Tai teikia vilčių, kad persilaužimą vis dėlto
pavyks pasiekti.
Globalaus klimato šilimo ribojimas laikomas šimtmečio
uždaviniu. Jeigu jo nepavyks sustabdyti, pavojus iškils šimtams
milijonų žmonių, iš pasaulio žemėlapių dings ne tik tokie miestai,
kaip Venecija, bet net ir valstybės, pavyzdžiui - Maldyvai.
Savaitgalį didžiuosiuose Europos miestuose vyko demonstracijos,
kuriose buvo reikalaujama naujos klimato politikos. B. Obama
praėjusiomis dienomis klimato konferencijos klausimus telefonu
aptarė su kelių Europos šalių lyderiais, tarp jų - Vokietijos
kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy.