Prezidento neišrinkimas reiškia, kad bus paleistas parlamentas
ir surengti pirmalaikiai rinkimai.
Remiantis neseniai priimtomis rinkimų įstatymo pataisomis,
parlamento negalima paleisti du kartus per metus, o tik praėjus 365
dienoms po pastarojo paleidimo, kuris buvo šių metų birželio 16
dieną.
Kaip ir lapkričio 10 dieną, kai pirmą kartą nesėkmingai buvo
mėginama išrinkti prezidentą, 48 opozicinės Komunistų partijos
frakcijos deputatai boikotavo provakarietiškos valdančiosios
daugumos kandidato į prezidentus išrinkimą - per slaptą balsavimą
jie išėjo iš parlamento posėdžių salės.
„Plenumas padarė nepataisomą klaidą, nuspręsdamas nedalyvauti
balsavime. Tai turės neigiamų padarinių šaliai“, - sakė Moldovos
respublikos komunistų partijos (MRKP) centro komiteto narys Viktoras
Stepaniukas, paklusęs plenumo sprendimui.
Prezidentui išrinkti būtinas 61 balsas. Valdančioji koalicija,
vienijanti Liberalų, Liberalų demokratų, Demokratų partijas ir
susivienijimą „Mūsų Moldova“, kontroliuoja 53 mandatus iš 101.
Kitus 48 turi MRKP, kuri atsisakė balsuoti, siekdama, kad būtų
paleistas parlamentas ir ji galėtų atsigriebti už pralaimėjimą
per pirmalaikius rinkimus liepos 29 dieną.
„Nesijaudinkite, mes sugrįšime į posėdžių salę po
pirmalaikių rinkimų, kuriuose iškovosime pergalę“, - sakė
žurnalistams buvęs Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas, MRKP
pirmininkas.
Valdančiosios koalicijos lyderiai tikėjosi, kad M.Lupu, kuris
anksčiau buvo MRKP narys, sugebės įkalbėti dalį buvusių kolegų
paremti jo kandidatūrą. Nesėkmės atveju naujoji valdžia numatė
ir atsarginį variantą - laikinasis prezidentas, parlamento
pirmininkas Mihai Ghimpu sudarė komisiją parengti
konstitucijos pataisoms, kurios leis išrinkti valstybės vadovą
paprasta dauguma parlamente arba per visaliaudinį balsavimą.
Ekspertų nuomone, aštuonis mėnesius trunkanti politinė krizė
gali peraugti į socialinę ir ekonominę. Balandį nepatenkinta MRKP
pergale rinkimuose opozicija surengė protesto akcijas, kurios peraugo
į parlamento ir prezidento rezidencijos nusiaubimą. Susipriešinimas
privedė prie to, kad parlamentas jau keturis kartus šiais metais
nesugebėjo išrinkti prezidento. Nepadėjo nei pakartotiniai
rinkimai, nei politinių jėgų išsidėstymo pasikeitimai.
„Anksčiau už prezidentą balsavo komunistai, o liberalioji
opozicija rinkimus boikotavo. Dabar jie pasikeitė vaidmenimis. Dabar
MRKP boikotuoja rinkimus, o situacija lieka ta pati“, - sakė
agentūrai „Reuters“ Moldovos socialdemokratijos instituto direktorius
Bogda Tsyrdya .
Siekdamas užsitikrinti MRKP paramą M.Lupu valdančiosios
koalicijos vardu nusiuntė Komunistų partijos lyderiui, buvusiam
prezidentui V.Voroninui 12 įsipareigojimų paketą. Mainais už
paramą jis pažadėjo komunistams priimti įstatymą dėl parlamento
opozicijos, kuriai numatoma teisė skirti Audito rūmų ir Centrinės
rinkimų komisijos vadovybę, ir vykdyti „į socialinius poreikius
nukreiptą politiką“, kaip to reikalauja iš valdžios komunistai.
Jis garantavo, kad bus laikomasi Moldovos neutralumo, taip pat
pažadėjo tęsti šalies reintegracijos respublikos teritorijos
vientisumo pagrindu politiką, įsipareigodamas vesti konsultacijas
dėl Padniestrės problemos sureguliavimo su visomis parlamente
atstovaujamomis politinėms partijomis.
Skirtingai nuo kitų valdančiojo Aljanso už europinę
integraciją (AEI) partijų, Demokratų partijos, kuri turi 13
mandatų parlamente, pirmininkas M.Lupu laikosi kairiojo centro
pažiūrų. Kitų koalicijos partijų programose griežtai teigiama,
kad Moldova turi pasitraukti iš NVS ir įstoti į NATO, o M.Lupu
ragina plėtoti Moldovos partnerystės santykius su Rusija, JAV,
Europos Sąjunga, Rumunija ir Ukraina, laikantis šalies neutralumo.
„Pernelyg banalus klausimas, kur Moldovos ateitis - Rytuose ar
Vakaruose? Mes integruojamės į ES , bet drauge Moldova turi
išsaugoti draugiškus santykius ir su Vakarais, ir su Rytais“, -
sakė M.Lupu interviu agentūrai „Reutes“.
Jis mano, kad būtent apgalvota ir nuosekli Moldovos politika leis
jai galutinai sureguliuoti Padniestrės konfliktą ir suvienyti nuo
1990 metų skilusią šalį.