Klausimą Rusijos vadovui pateikė "Lietuvos ryto" apžvalgininkas Marius Laurinavičius: "Ar Rusija ketina pati ką nors konkrečiai padaryti (turint galvoje D.Medvedevo kalbas apie būtinybę Rusijos užsienio politiką padaryti labiau pragmatišką), kad santykiai su Baltijos šalimis būtų pagerinti? Galbūt Rusija žada imtis simbolinių geros valios gestų?"
„Aš labai norėčiau, kad mūsų santykiai su Baltijos šalimis,
taip pat ir Lietuva, taptų geresni. Dabar, kiek tai liečia Lietuvą,
susidaro tam tikros prielaidos aktyvinti dialogą. Aš manau, yra
neblogos galimybės intensyvinti šį darbą“, - naujienų agentūros
„Interfax“ pranešime cituojamas D.Medvedevas.
Rusijos vadovas pažymėjo, kad Baltijos šalys stipriai
nukentėjo nuo ekonominės krizės ir tarpusavio santykiuose tai
reikia turėti omenyje, „būti šiek tiek labiau dėmesingiems, kai į
mus kreipiasi vienų ar kitų produktų tiekimo klausimais“.
Taip pat, jo žodžiais, būtina girdėti partnerius kai yra
siūlomi nauji formatai sudėtingesniems klausimams aptarti.
„Jei vyks šių dviejų požiūrių - pragmatinio, ekonominio ir
ideologinio, moralinio - susijungimas, tuomet viskas bus normaliai ir
santykiai pakils į labai gerą lygmenį. Bet kokiu atveju, aš to
labai tikiuosi. Tai taikant ne tik apie Lietuvai, bet ir kitoms
Baltijos šalims“, - sakė D.Medvedevas.
Jo nuomone, „kartais reikia peržengti ideologinius stereotipus,
kurie atsirado iki mūsų ir kurie mums apsunkina diskusijas“.
D.Medvedevo teigimu, reikia prisiminti tai, kas jungia šalis ir
„nebandyti įsilaužti į istoriją“.
„Tai nepriimtina. Akivaizdžių istorijos faktų peržiūra - labai
pavojingas dalykas“, - tvirtino Rusijos prezidentas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė besidžiaugianti D.Medvedevo pozityviais pareiškimais Lietuvos atžvilgiu.
"Kiekvieną dieną pokyčių (Lietuvos ir Rusijos santykiuose) nematau, o paties pasisakymo negirdėjau, bet džiaugiuosi, kad Rusijos prezidentas kalba apie Lietuvą pozityviai", - sakė D.Grybauskaitė, žurnalistų paklausta, kaip vertina Rusijos Prezidento pareiškimą, kad jis mato prielaidą intensyvinti Lietuvos ir Rusijos santykius.
Rusijos prezidento D.Medvedevo pareiškimo, kad yra prielaidų intensyvinti santykius su
Lietuva nereikia pernelyg sureikšminti, tačiau būtina įvertinti,
kad Maskva siunčia pozityvų ženklą ir nekalba kaltinančiu tonu.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas atkreipė dėmesį,
kad D.Medvedevo pasisakymas buvo „ne iš anksto apgalvotas politinis
pareiškimas, o tiesiog atsakymas į klausimą".
„Aš ypatingai nesureikšminčiau to vieno pasisakymo. Tai nėra
pasiūlymas, kuris turėtų iš esmės keisti Rusijos požiūrį į
Lietuvą. Yra naudojamasi tokia bendra retorika, kad santykiai tarp
šalių ir dialogas turėtų būti plečiamas. Dabartinė situacija,
matyt, nėra labai patenkinama nei iš Lietuvos, nei iš Rusijos
pusės. Turiu galvoje tuos įvairius nesutarimus, kurie kyla dėl
prekių gabenimo, susisiekimo ir kitų ekonominių dalykų", - BNS
sakė politologas.
Vis dėlto, jo nuomone, galima sveikinti vien tai, kad Rusijos
prezidentas, nors ir abstrakčiai, bet pozityviai žiūri į santykių
plėtojimą.
„Pats tonas, kad nėra puolama kaltinti Lietuvą už ką nors, o
siūloma ieškoti pozityvių bendravimo galimybių, yra geras
ženklas. Prezidentas turi aukštą statusą ir tai gali prisidėti
prie bendrų nuostatų Rusijos visuomenėje pasikeitimo, o tai yra
svarbu. Svarbiausia yra tai, kad Baltijos šalys nėra kiekviena proga
pristatomos kaip priešiškos valstybės", - teigė politologas.
Jis pažymėjo, kad Rusijoje egzistuoja daug įvairių pozicijų
ir kol nebus rezultatų praktiniuose sprendimuose, Rusijos vadovo
kalbos „liks tik retorika".
„Kol kas D.Medvedevas dar nėra tas vienintelis lyderis, kuriam
paklūsta visas Rusijos politinis elitas. Šiuo metu kaip tik yra daug
neaiškumo, kiek jis priklausomas nuo Putino, ar tarp jų egzistuoja
tamprus ryšys ir pozicijų derinimas, ar yra tam tikri viešųjų
ryšių žaidimai D.Medvedevui pateikti save kaip kitokį lyderį", -
svarstė T.Janeliūnas.
Už santykius su Lietuva, TSPMI atstovo teigimu, yra atsakingos ir
tos Rusijos institucijos, kurios tiesiogiai dirba bei formuoja
poziciją santykiuose su užsienio šalimis.
„Ta dalis valdžios, kuriai reikia palaikyti tiesioginius
kontaktus, turi pritarti neutraliam arba pozityviam santykių
atnaujinimui. Politiką kartais daro ne patys aukščiausi, o
vidurinės grandies žmonės, kartais net biurokratai, o nuo jų
pozityvaus požiūrio daug kas gali priklausyti", - konstatavo
T.Janeliūnas.
TSPMI dėstytojo apžvalgininko Kęstučio Girniaus teigimu, toks
D.Medvedevo pasisakymas reiškia, kad ima ryškėti skirtumai tarp
dabartinio ir buvusio Rusijos prezidentų pozicijų. Aukščiausiame
Rusijos valdžios poste esant dabar Vyriausybei vadovaujančiam
Vladimirui Putinui Kremlius nekreipė jokio dėmesio į Lietuvą,
todėl, pasak politologo, Vilnius turėtų vertinti D.Medvedevo
siunčiamą pozityvų ženklą.
„Anksčiau vadovaujant V.Putinui Rusija Lietuvos tarsi
nepastebėdavo, žvelgdavo lyg į baltą dėmę žemėlapyje.
V.Putinas galbūt dar yra galingesnis, bet prezidentas D.Medvedas taip
pat nėra piemuo. Aš nemanau, kad jis tokį pareiškimą padarė
neapgalvojęs ir jei jis tiesia ranką, Lietuvai reikėtų į tai
atsižvelgti", - sakė K.Girnius.
Jo nuomone, Lietuvos atstovai su rusais turėtų užmegzti
pokalbius, kurie padėtų išsiaiškinti, ko abi pusės siekia.
„Sunku iš anksto numatyti, bet su rusais reikia kalbėtis ir
tuomet pažiūrėti, ko jie siekia. Jei jų pasiūlymai patrauklūs,
galbūt ir Lietuva iš savo pusės galėtų ką nors pasiūlyti, o jei
ne, tuos pokalbius galima užtęsti", - teigė K.Girnius.