Pirmoji europiečių viršūnių susitikimo diena vėlai
ketvirtadienį baigėsi ES pirmininkaujančiai Švedijai taip ir
nepasiekus savo tikslo, bet pareiškus įsitikinimą, kad iš 27
Bendrijos valstybių ir vyriausybių lyderių galima išspausti
daugiau pinigų.
Lyderiai yra pasiryžę akcentuoti vadovaujamą ES vaidmenį
kovoje su klimato kaita ir nustatyti toną Kopenhagoje
tebesitęsiančioms pasaulinėms deryboms dėl klimato šiltėjimo,
kuriose viena pagrindinių temų yra pinigai.
„Vis dar stengiamės surikiuoti tai, ką Europos šalys
savanoriškai gali padėti ant stalo“, - per vėlyvo vakaro spaudos
konferenciją sakė Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas.
„Rytoj ryte skaičiai bus geresni, nei šįvakar“, - patikino
F.Reinfeldtas, kurio šalis ES pirmininkauja šį pusmetį, iki
Naujųjų metų.
Spaudos konferencijoje greta jo sėdėjo Europos Komisijos
pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kuris
pabrėžė, kad dabar pasiūlyti pinigai būtų sutaupyti pinigai.
„Pigiau saugoti planetą dabar, nei taisyti ją vėliau“, - teigė
jis, Europos šalių lyderiams einant miegoti ir paliekant pareigūnus
toliau tartis, iš kur paimti 2 mlrd. eurų per metus vadinamiesiems
greito starto pinigams nuo 2010 iki 2012 metų.
Vėliau bus skirta daugiau finansavimo vidutinės trukmės ir
ilgesniam periodui. ES šalys jau pasiūlė kasmet iki 2020 metų
skirti 100 mlrd. eurų kovai su vandenynų vandens lygio kilimu,
miškų iškirtimo padariniais, dykumėjimu ir kitomis su klimato
kaita siejamomis problemomis.
Čekijos premjeras Janas Fischeris išreiškė
įsitikimą, kad penktadienį, kai lyderiai susirinks paskutinei savo
dviejų dienų susitikimo sesijai, bus rasta žymi pinigų suma.
„Pinigų paieška tęsiasi, bet kai kurios šalys šiandien
pasakė, kad yra pasirengusios iki rytojaus deklaruoti sumą“, -
susitikimo užkulisiuose čekų žurnalistams sakė jis.
Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas taip pat kalbėjo
optimistiškai: „Yra nemažai vienybės dėl lėšų greitam startui
suradimo“.
„17 valstybių, tarp jų - Prancūzija, paskelbė savo skaičius,
ir jie bus paskelbti rytoj. Iš 2,2 mlrd. eurų, kurių tikimasi iš
Europos, mes praktiškai turime 1,8 milijardo“, - pridūrė jis.
Didžiausi paskelbti indėliai yra Didžiosios Britanijos (884
mln. eurų) ir pačios Švedijos (765 mln. eurų), o mažesnes sumas
pažadėjo Nyderlandai, Ispanija, Belgija, Čekija ir kitos šalys.
Tačiau Prancūzija ir Vokietija yra tarp tų, kurios priešinasi
raginimams atskleisti galutinį rezultatą.
Prieš tai, kai ketvirtadienį prasidėjo šis dviejų dienų
viršūnių susitikimas, „Greenpeace“ aktyvistams pavyko rimtai
pažeisti saugumą - protestuodami prieš veiksmų kovoje su klimato
kaita stoką jie iššoko iš savo automobilių priešais oficialius
limuzinus.
Visi tie 11 protestuotojų, kurie pro ES viršūnių susitikimo
apsaugą praėjo pasinaudoję suklastotais ženkleliais,
išsinuomotais automobiliais, švyturėliais ir gerais kostiumais,
buvo areštuoti.
Tačiau prieš tai jie sulaukė daug dėmesio iš pasaulio
žiniasklaidos atstovų, susirinkusių prie įėjimo į viršūnių
susitikimą ES Tarybos pastate Briuselyje.
Savo pareiškime žiniasklaidai „Greenpeace“ paragino ES
vienašališkai padidinti savo pažadus - atmosferos taršą iki 2020
metų sumažinti ne 20, bet 30 procentų.
Didžioji Britanija, kaip ir Prancūzijos prezidentas Nicolas
Sarkozy, nori paskatinti kitas dideles teršėjas
daryti daugiau ir pereiti nuo sutartų 20 proc. iki 30 procentų.
Tačiau vienas ES diplomatas sakė, kad kitos išsivysčiusios
valstybės pažadėjo nepakankamą taršos mažinimą, kad Europa
žengtų tokį žingsnį.
Praėjusią savaitę paskelbti ES skaičiai rodo, kad išsivysčiusios ne Europos valstybės yra tvirtai pažadėjusios taršą anglies dvideginiu mažinti tik 13 procentų.