Tbilisis praktiškai nekontroliavo Abchazijos po pilietinio karo,
kuris kilo subyrėjus Sovietų Sąjungai, tačiau dauguma šalių ją
tebelaiko Gruzijos regionu, kurią yra neteisėtai okupavusios Rusijos
pajėgos.
„Deja, Vakarų šalyse mūsų nesupranta. Palaikome gerus
santykius su Rusija, todėl jos mano, kad esame Rusijos marionetės, -
Abchazijos separatistinės vyriausybės prezidentas Sergejus Bagapšas
sakė naujienų agentūrai AFP. - Rusija nėra ypatingai suinteresuota
daryti įtaką Abchazijai arba ją aneksuoti. Mums patiems jų
(rusų) reikia, kad apsisaugotume nuo Gruzijos“.
Tačiau maždaug 216 tūkst. gyventojų turinčioje Abchazijoje,
garsėjančioje vaizdingais Juodosios jūros paplūdimiais ir švelniu
klimatu, Rusijos įtakos stiprėjimas akivaizdus.
Prie kelio į šio regiono sostinę Suchumį pastatyti dideli
reklaminiai skydai su iškabintais plakatais, vaizduojančiais
S.Bagapšą ir Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą.
„Abchazija ir Rusija: amžinai kartu!“ - skelbia vienas iš tokių
plakatų šūkių.
Tas kelias, sutaisytas gavus Rusijos vyriausybės paramą, šiemet
padėjo pritraukti į Abchaziją 1,5 mln. turistų, kurių absoliuti
dauguma buvo Rusijos piliečiai.
Kibus Rusijos glėbys kai kuriuos šio nedidelio regiono
gyventojus verčia abejoti, ar Gruzijos kontrolės atsikračiusi
Abchazija netaps milžiniškos šiaurinės kaimynės dominija.
Šeštadienį Abchazijoje vyks prezidento rinkimai, o vienas iš
svarbiausių rinkėjams rūpinčių klausimų - ar S.Bagapšas
pernelyg nesuartėjo su Maskva.
Opozicija kritikuoja kai kurias per pastaruosius kelerius metus
S.Bagapšo pasirašytas sutartis. Pagal vieną iš jų Abchazijos
geležinkelis 10 metų buvo išnuomotas vienai Rusijos valstybinei
kompanijai.
„Ekonomikos atžvilgiu Abchazija palaipsniui virsta Rusijos
subsidijuojamu regionu“, - sakė Zauro Ardzinbos, vieno iš trijų
opozicijos iškeltų kandidatų, atstovas Astamuras Tania.
S.Bagapšas tokius skundus vadina „gryna politika“. Pasak jo, tos
sutartys buvo neišvengiamos, siekiant atkurti Abchazijos
infrastruktūrą, kuri smarkiai nukentėjo per 1992-1993 metų karą,
kai šis regionas nusikratė iš Tbilisio kontrolės.
Abchazija sunku tikėtis sulaukti pagalbos iš kur nors kitur,
išskyrus Rusiją. Šio regiono nepriklausomybę pripažįsta tik
Maskva ir dvi tolimos Lotynų Amerikos šalys - Nikaragva ir
Venesuela.
Tačiau separatistinei vyriausybei Abchazijos valstybingumas
abejonių nekelia: ji išduoda vizas atvykėliams iš užsienio,
rūpestingai prižiūri 1992-1993 metų „karo dėl nepriklausomybės“
paminklus, o ant visų vyriausybinių pastatų iškeltos regiono
vėliavos.
Abchazija uoliai stengiasi įtikinti užmegzti su ja diplomatinius
santykius kitas šalis, ypač Maskvai palankias kairiosios pakraipos
Lotynų Amerikos vyriausybes.
„Ieškome šalių, kurios tam tikru laipsniu būtų nepriklausomos
nuo Jungtinių Valstijų, - sakė šio regiono užsienio reikalų
ministras Sergejus Šamba. - Štai kodėl pasiuntėme delegacijas į
Nikaragvą, Venesuelą, Ekvadorą ir Artimųjų Rytų šalis, kuriose
gyvuoja mūsų diaspora“.
Abchazija tikisi, jog artėjantys rinkimai padės įrodyti, jog ji
yra demokratinė valstybė, pasiruošusi užmegzti ryšius su
tarptautine bendruomene.
Suchumio gatvėse apstu rinkiminių plakatų, o opozicijos
kandidatai šią savaitę dažnai kalbėjo per vietos televiziją,
patvirtindami Abchazijos teiginius apie klestinčią demokratiją.
Tačiau kritikai primena, kad demokratija galioja tik etniniams
abchazams, o kitos etninės grupės yra diskriminuojamos.
Pagal regiono konstituciją, prezidentu gali būti išrinktas tik
abchazas, nors ši etninė grupė nesudaro nė pusės Abchazijos
gyventojų, o kiti yra armėnai, gruzinai, rusai ir daugelio Kaukazo
kalnų tautelių atstovai.
„Demokratija egzistuoja, tačiau ji labai iškreipta, - sakė
nevyriausybinės organizacijos „European Council on Foreign Relations“
analitikas Nicu Popescu (Niku Popesku). - Pliuralizmo lygis ten
stulbinamai aukštas... Tačiau tuo pliuralizmu gali naudotis tik tam
tikras skaičius žmonių“.
Tačiau S.Bagapšas neigia pareiškimus, kad Abchazija yra
nedemokratiška. Pasak jo, abchazų tautybei nepriklausantiems
asmenims sudarytos visos sąlygos balsuoti ir patekti į vyriausybę
bei parlamentą - išskyrus prezidento postą.
„Šalyje norime sukurti sistemą, kuri įtikintų Vakarų ir kitų
šalių žmones, jog esame žmonės, su kuriais galima ir naudinga
turėti reikalų“, - sakė Abchazijos lyderis.