„Šalys turėtų bendradarbiauti, kad išvengtų pavojingos
klimato kaitos“, - sakoma tekste, kurį pasiūlė Michaelas Zammitas
Cutajaras iš Maltos, kuris Jungtinių
Tautų (JT) klimato konferencijoje Kopenhagoje pirmininkauja deryboms
dėl visų šalių ilgalaikių veiksmų.
Kopenhagos susitikimas vyksta gruodžio 7-18 dienomis, o
baigiamajame gruodžio 18-osios susitikime dalyvaus daugiau kaip 110
pasaulio valstybių lyderiai.
Minėtame tekste siūloma taršą „šiltnamio efektą“
sukeliančiomis dujomis visame pasaulyje iki 2050 metų sumažinti
50-čia, 85-iais arba 95-iais procentais.
Skaičiai pateikiami skliausteliuose - tai rodo, kad susitarimo
dar nėra.
„Šalys turėtų iki 2050 metų drauge sumažinti pasaulinę
emisiją mažiausiai (50-čia/85-iais/95-iais) proc. palyginti su 1990
metų lygiu ir turėtų užtikrinti, kad pasaulinė emisija ir po to
toliau mažėtų“, - sakoma tekste.
Jame taip pat siūlomos galimybės dėl turtingų šalių emisijos
sumažinimo iki 2050 metų pradedant 75-iais proc. ir baigiant daugiau
kaip 95-iais proc., palyginti su 1990 metų lygiu.
Be to, jame sakoma, kad išsivysčiusios šalys iki 2020 metų
turėtų savo emisiją sumažinti vidutiniškai bent 25-40-čia proc.,
iki maždaug 45 proc., palyginti su 1990 metų lygiu.
Besivystančios šalys, kurioms vadovauja Kinija ir Indija,
anksčiau sakė nesutiksiančios su pasaulinės emisijos sumažinimu
perpus iki 2050 metų, jei turtingosios šalys nesiims daug
griežtesnių veiksmų savo emisijai mažinti.
Kopenhagos konferencijos teksto projekte sakoma, jog
besivystančios šalys turėtų padaryti „reikšmingą pakeitimą“,
kad iki 2020 metų sulėtintų savo emisijos didėjimą arba iki 2020
metų 15-30 proc. sulėtintų augimą, palyginti su numatytu lygiu.