Kopenhaga tapo panaši į karo zoną, o pareigūnai ruošiasi
tramdyti iš viso pasaulio besirenkančius aktyvistus.
Likus kelioms valandoms iki planuojamos demonstracijos Danijos
sostinėje, klimato aktyvistai išėjo į gatves daugelyje Azijos
miestų, mojuodami vėliavomis ir skanduodami šūkius, ragindami
klimato forumo dalyvius susitarti dėl veiksmingų priemonių.
Australijoje vykusių maršų organizatoriai sakė, kad šalyje
surengtose akcijose dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių. Demonstrantai,
kurie batus buvo susivarstę ryškiai mėlynais raišteliais, ragino
Kopenhagoje priimti stiprų ir įpareigojantį susitarimą.
„Norime, kad (pasaulio lyderiai) grįžtų į namus su sutartimi;
norime, kad palaikytų Ramiojo vandenyno (šalis) ir ten gyvenančius
mūsų kaimynus. Taip pat norime, kad jie pasirūpintų ir
užtikrintų, kad klimatas ateityje bus saugus mums visiems.“
Tūkstančiai aktyvistų susirinko prie parlamento rūmų
Kanberoje, taip pat maždaug 10 tūkst. žmonių minios žygiavo
Sidnėjuje, Melburne ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Demonstracijos taip pat vyko Honkonge: vyrai, moterys ir vaikai
dėvėjo pandas vaizduojančias kaukes arba buvo užsimovę
gelbėjimosi ratus su šūkiais „Klimato pokyčiai žudo. Veikite
dabar. Gelbėkite gyvybes.“
Indoneziečiai susirinko prie JAV ambasados Džakartoje,
reikalaudami padėti besivystančioms mažinti taršą šiltnamio
efektą sukeliančiomis dujomis.
Minia skandavo „JAV - didžiausia teršėja“, o plakatų šūkiai
skelbė: „JAV - anglies mafijos lyderė“ ir „Prisidėkite prie
teisiškai įpareigojančios sutarties“.
Filipinuose studentais surengė tris valandas trukusią
demonstraciją prie Manilos rotušės.
Protesto akcijos planuojamos nuo Kabulo iki Arkties speigiračio,
o Kopenhagoje rengiamam specialiam budėjimui vadovaus Nobelio taikos
premijos laureatas Desmondas Tutu ir buvusi Airijos
prezidentė Mary Robinson.
Organizatoriai Danijos sostinėje prognozuoja, kad į protesto
žygį susirinks 60-80 tūkst. žmonių, o iš visos šalies sutelkta
policija ruošiasi suvaldyti apie 50 tūkst. žmonių minią.
Penktadienį buvo sulaikyti dešimtys prieš kapitalizmą
protestavusių demonstrantų, siekiant išvengti galimo smurto.
Penktadienio vėlų vakarą aktyvistai autobusais, traukiniais,
lėktuvais ir laivais dar plūdo į Kopenhagą iš Berlyno, Bremeno,
Londono, Lidso, Amsterdamo, Milano ir daugelio kitų Europos miestų.
Virš Danijos sostinės skraidė sraigtasparniai, gatvėse
patruliavo šarvuoti policijos automobiliai ir kinologai su šunimis.
Baiminamasi, kad prie šeštadienį rengiamų maršų prisidės smurto
nevengiančios kraštutinių kairiųjų grupuotės.
„Panašu į karo zoną - visur apstu policijos“, - sakė
amerikietis geografas Gerardo Gambirazio,
stebėjęs įvykius Kopenhagoje.
Eitynėms, kurių maršruto ilgis - 6 kilometrai, vadovaus 515
organizacijų iš 67 šalių. Aktyvistai pajudės 13 val. Grinvičo
(15 val. Lietuvos) laiku nuo Kristiansborgo rūmų, kuriuose
posėdžiauja Danijos parlamentas, pereis per miestą ir baigs šį
žygį prie konferencijų ir parodų centro „Bella Center“, kur vyksta
viršūnių susitikimas.
Danijos policija sustiprino sausumos ir jūros sienų kontrolę,
siekiant neleisti patekti į šalį galimų neramumų kurstytojų.
Parduotuvių savininkai ir verslo įstaigos buvo perspėtos apie
galimus smurto išpuolius.
Viena iš pagrindinių šio maršo organizatorių -
nevyriausybinių organizacijų asociacija „Oxfam“ - pasikvietė daug
garsenybių, tarp jų - garsią Danijos ir Peru menkenę Heleną
Christensen ir Bolivudo žvaigždę Rahulą Bose.
Penktadienį Kopenhagos konferencijoje besivystančios šalys
atmetė Europos Sąjungos pažadą (ES) joms per trejus metus
išmokėti 7,2 mlrd. eurų (24,9 mlrd. litų), vadindamos
„nereikšminga“ tokią pagalbą kovai su klimato šiltėjimu.
Šis Bendrijos šalių susitarimas buvo priimtas likus savaitei
iki 12 dienų truksiančios Kopenhagos konferencijos finalo, kai
Danijos sostinėje susirinks 110 valstybių ir vyriausybių vadovų.
„Manau, kad faktas, jog Europa ketina pakloti ant stalo tam tikrą
skaičių, yra milžiniška paspirtis šiam procesui“, - sakė JT
bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) vykdomasis sekretorius
Yvo'as de Boeras.
„Tada pamatysime, ką ketina pateikti kitos turtingosios šalys“,
- pridūrė jis.
Tačiau 130 besivystančių šalių, tarp jų Kiniją, vienijanti
grupė G-77 priekaištavo, kad ES nepasiūlė, kaip spręsti
ilgalaikio finansavimo mechanizmų problemą.
„Manau, kad (siūloma pagalba) ne vien nereikšminga, bet ir
sukelia didesnį nepasitikėjimą Europos lyderių ketinimais dėl
(kovos) su klimato pokyčiais“, - sakė Sudano atstovas Lumumba
Stanislausas Dia-Pingas.