Balsuoti gali maždaug 700 tūkst. žmonių, tarp jų - daugelis
iš didelės regiono imigrantų bendruomenės. Tai sudaro maždaug 10
proc. regiono gyventojų, kurių iš viso yra daugiau kaip 7
milijonai.
Jie turi atsakyti į klausimą: „Ar sutinkate, kad Katalonija
taptų socialine, demokratine ir nepriklausoma valstybe bei Europos
Sąjungos (ES) nare?“
564 rinkimų apylinkės Katalonijos dalyje darbą pradėjo 9 val.
vietos (10 val. Lietuvos) laiku ir turi būti uždarytos 20 valandą.
Organizatoriai tikisi, kad rinkėjų aktyvumas bus mažiausiai 40
procentų.
Nemažai Katalonijos gyventojų pageidauja, kad šis savita kalba
ir kultūra išsiskiriantis regionas, kuris pagamina 25 proc.
Ispanijos bendrojo vidaus produkto, taptų nepriklausomas nuo
Ispanijos.
Šių metų rugsėjį Arenis de Munto miestelyje surengtame
panašiame referendume dalyvavo 41 proc. registruotų rinkėjų,
kurių 96 proc. balsavo už Katalonijos atsiskyrimą.
Šio sekmadienio referendumas vyksta tokiu metu, kai Ispanijos
Konstitucinis Teismas ruošiasi paskelbti nutartį dėl šio regiono
autonomijos statuto teisėtumo. Baiminamasi, kad neigiamas Teismo
sprendimas dar labiau pakurstytų katalonų separatistines nuotaikas.
Statutas, kurį patvirtino Ispanijos parlamentas ir kuriam 2006
metais surengtame referendume pritarė Katalonijos rinkėjai, padidino
šio regiono vyriausybės galias, nors ji, kaip ir kituose Ispanijos
regionuose, ir taip kontroliavo daugumą valdymo sričių.
Bene daugiausiai prieštaravimų kelia vienas to statuto
straipsnis, kuriame Katalonija nusakoma kaip „šalis“ Ispanijos
sudėtyje.
Šį mėnesį paskelbti vienos apklausos rezultatai rodo, jog
didžioji dauguma Ispanijos gyventojų nesutinka, kad Katalonija
būtų vadinama šalimi.
Tačiau 12 Katalonijos dienraščių praeitą mėnesį paskelbė
bendrą pareiškimą, kuriame ginamas toks šio regiono apibrėžimas.
Vedamajame straipsnyje „Katalonijos orumas“ perspėjama, kad
regiono gyventojai turi veikti „vieningai“, jeigu Konstitucinis
teismas atmestų regiono statutą.
Ispanijos žiniasklaida pranešė, jog tarp Konstitucinio teismo
nariai labai nesutaria, ar palaikyti ieškinį dėl to statuto
teisėtumo, kurį pateikė konservatyvi opozicinė Liaudies partija.
Jeigu statutas būtų atmestas, „sumažėtų katalonų, kurie
pageidautų patogiai gyventi Ispanijoje, pripažįstančioje jų
skirtingą identitetą“, rašo dienraštis „El Pais“.
„Daugelis katalonų tokią nutartį laikytų Katalonijos
pralaimėjimu“, - pridūrė laikraštis.
Tą statutą palaiko dauguma Katalonijos politinių partijų,
kurios grasino rengti dideles protesto akcijas, jeigu būtų
nuspręsta kaip nors jį pakeisti.
Teismo sprendimas, pagal kurį statutas būtų pripažintas
negaliojančiu, sukeltų didelių politinių rūpesčių Ispanijos
premjerui Jose Luisui Rodriguezui Zapatero, kurio partija neturi absoliučios daugumos ir tvirtinant
įstatymus kliaujasi mažesnių partijų, tarp jų Katalonijos
nacionalistų bloko CiU, parama.
Sekmadienį vykstantys referendumas, kurį organizuoja vietos
bendruomenių asociacijos ir palaiko kai kurios politinės partijos
bei sąjungos, nebus teisiškai įpareigojantis, nes Ispanijos
konstitucija tokį balsavimą leidžia rengti tik pritarus centrinei
šalies vyriausybei.
Ispanijos teisingumo ministras Francisco Caamano neseniai sakė, kad tokie referendumai „nėra neteisėti,
nors teisiškai nereikšmingi ir jokiu būdu neįpareigojantys“.
Tačiau šiuos plebiscitus palaiko daugelis Katalonijos
žurnalistų, aktorių, rašytojų, mokslininkų, iškilių
visuomenės veikėjų ir profesinių sąjungų, kurios pasirašė
referendumus remiančią deklaraciją.
Tarp tos deklaracijos signatarų buvo buvęs Katalonijos
prezidentas Jordi Pujolis ir Barselonos futbolo
klubo pirmininkas Joanas Laporta.
Panašius referendumus kitų metų vasario 28 ir balandžio
dienomis taip pat planuojama surengti kitose šio regiono srityse,
tarp jų sostinėje Barselonoje ir Žironos bei Leridos miestuose.