Dokumentą pasirašė Abchazijos URM vadovas Sergejus Šamba ir
Nauru užsienio reikalų, užsienio prekybos ir finansų ministras
Kierenas Keke.
Išvakarėse Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas įteikė
K.Keke laišką Nauru prezidentui Marcui Stephenui,
kuriame prašoma pripažinti Abchazijos nepriklausomybę.
K.Keke po pasirašymo ceremonijos pažymėjo apsilankymo
Abchazijoje, apie kurią Nauru Respublika žino tik iš Vakarų
žiniasklaidos, svarbą.
Pasak diplomato, 1968 metais Maskvos balsas, remiant Nauru
nepriklausomybę, buvo vienas stipriausių. Kaip mano ministras,
Abchazijai reikia paramos ne tik didelių, bet ir mažų šalių, nes
Jungtinėms Tautoms dydis neturi reikšmės.
„Tikiuosi, kad kitos šalys seks mūsų pavyzdžiu ir taip pat
pripažins Abchazijos nepriklausomybę", - Rusijos naujienų agentūra
„RIA Novosti" citavo K.Keke kalbą, pasakytą per diplomatinių
santykių su Abchazija užmezgimo ceremoniją.
S.Bagapšas sutiko su šiuo teiginiu pareikšdamas, kad šalies
dydis ir gyventojų skaičius Abchazijai reikšmės neturi. Abchazija
taip pat nedidelė šalis, pabrėžė prezidentas, juk joje gyvena tik
220 tūkst. žmonių.
Per ceremoniją S.Bagapšas taip pat padėkojo Rusijai už
visokeriopą paramą. Kaip pabrėžė prezidentas, Abchazija palaiko
su Rusija labai gerus santykius ir juos toliau gilins.
Rusija žūtbūt siekia, kad tarptautinė bendruomenė
pripažintų nepriklausomomis šalimis Abchaziją ir Pietų Osetiją,
kurias dauguma šalių laiko Gruzijos regionais.
Tbilisis visiškai prarado kontrolę šiuose abiejuose regionuose
po praeitų metų rugpjūtį penkias dienas vykusio karo su Rusija.
Po to konflikto Maskva pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos
nepriklausomybę, o vėliau jos pavyzdžiu pasekė Nikaragva ir
Venesuela.
Rusijos žiniasklaida pažymi, jog Nauru diplomatas atvyko į
Suchumį iš Maskvos, kur per susitikimą su šalies diplomatijos
vadovu Sergejumi Lavrovu buvo svarstoma Maskvos galimybė suteikti
Nauru 50 mln. dolerių humanitarinę pagalbą. Kaip pažymi
„Nezavisimaja gazeta", tai reiškia, jog kiekvienam Nauru gyventojui
tektų po tris su puse trūkstančio dolerių.
Kaip pažymėjo interviu „Laisvės" radijui tarptautinių
santykių teorijos ekspertas, Maskvos valstybinio tarptautinių
santykių instituto profesorius Andrejus Zagorskis, pripažinimo
mainais
už humanitarinę pagalbą atvejų pasitaiko tarptautinėje
praktikoje, tačiau reikia pripažinti, kad tokių išlaidų
efektyvumo nėra ko tikėtis.
Eksperto nuomone, Kremlius supranta, jog negerai, kad Abchazijos
ir Pietų Osetijos nepriklausomybę pripažino kelios valstybės,
todėl visais būdais mėgina tokių šalių skaičių padidinti.
Nauru, įsikūrusi 21,3 kvadratinio kilometro ploto koralų
saloje, tapo nepriklausoma 1968 metais, o 1999 metais įstojo į
Jungtines Tautas. Ji turi 14 tūkst. gyventojų.
Pasak JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) almanacho „CIA
World Factbook", ši šalis yra mažiausia pasaulyje nepriklausoma
respublika.
Nauru pareiškė pasiryžimą pripažinti Abchazijos ir Pietų
Osetijos nepriklausomybę rudenį. Pagrindinė sąlyga buvo Rusijos
dalyvavimas tarptautinėje šios nykštukinės valstybės donorų
konferencijoje. Į konferenciją buvo išsiųstas Rusijos ambasadorius
Australijoje ir Okeanijos valstybėse Aleksandras Blochinas.
Maskva toliau deda pastangas, kad kitos šalys pripažintų
Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Neseniai Rusija
mėgino per paskolas gauti Ekvadoro pažadą pripažinti
nepriklausomybę.
Tačiau Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa,
kuris lankėsi Rusijoje spalio 29 dieną, nesusiviliojo 200 mln.
dolerių paskolomis ir atsisakė pripažinti Abchaziją ir Pietų
Osetiją.
Abchazija ir Pietų Osetija nuo Gruzijos atsiskyrė per 1992-1993
metais vykusį pilietinį karą ir nuo tada buvo faktiškai
nepriklausomos. Maskva rūpinasi šių regionų saugumu, o dauguma jų
gyventojų turi Rusijos pasus.